Stulbinantys sandoriai per šio sausio transferų langą privertė futbolo pasaulį atkreipti dėmesį į Kinijos futbolo rinką, kuri artimiausiu metu tikrai nežada sustoti. Goal nusprendė pasikapstyti giliau į Kinijos futbolą ir surasti priežastis, kodėl į šią šalį pasuka vis geresni žaidėjai.
Jacksonas Martinezas, kuris buvo svarbiausias Madrido „Atletico“ vasaros pirkinys, vasario 3 dieną už 42 milijonus eurų pabėgo į Kinijos „Super League“ bei Azijos Čempionų lygos laimėtojus „Guangzhou Evergrande Taobao“. Tačiau ir ši suma greitai buvo sumušta – „Jiangsu Suning“ išleido net 50 milijonų eurų, kad iš „Liverpool“ panosės įsigytų Alexą Teixeirą, kuris prieš tai rungtyniavo Donecko „Shakhtar“ klube.
Jei Martinezo perėjimą galima vadinti pervertinto žaidėjo įsigijimu, tai Teixeiros įsigijimas geriausiai atspindi tai, jog Kinijos klubai dabar gali koja kojon žengti su elitinėmis Europos komandomis kovojant dėl geriausių žaidėjų parašų. Ir ne tik kovoti, bet ir laimėti. Būtent šis sandoris visiems laikams pakeitė iki šiol nusistovėjusią transferų rinką.
„Mus tuoj pasieks nauja realybė. Transferų rinka niekada nebebus tokia, kokia buvo, kai Kinijos klubai parodė, jog gali varžytis su tokiais Europos klubais kaip „Liverpool“ ir juos įveikti kovojant dėl žaidėjo įsigijimo. Tokie žaidėjai kaip Alexas Teixeira ir Gervinho, kuris buvo startinės sudėties žaidėjas „Roma“ klube, dabar nori žaisti Kinijoje.“,- kalbėjo Madsas Davidsenas, kuris dirba Sveno Gorano Erikssono asistentu „Shanghai SIPG“ ekipoje.
Savo šalių nacionalinėse rinktinėse žaidžiantys žaidėjai – Ramiresas ir Fredy Guarinas, taip pat buvo suviliotis Kinijos klubų šios žiemos metu. Tuo tarpu brazilas Elkesonas, kuris Davidseno nuomone, lengvai galėjo žaisti „Premier“ lygoje, ar „Bundesliga“ pirmenybėse, iš „Evergrande“ persikėlė į „SIPG“, kuriame jau rungtyniauja tokie žaidėjai kaip Asamoah Gyanas ar argentinietis Dario Conca.
Kinijos klubų vilionės Pietų Amerikos ar Afrikos žaidėjams jau dabar prilygsta tradiciškai stiprių Europos lygų pasiūlymams. Šių kontinentų atstovai net ir žaisdami Europoje gyvena tūkstančius kilometrų nuo jų namų, tad, turbūt, žaisdami Kinijoje jie nerizikuoja patirti dar didesnio kultūrinio šoko, žinant, jog jie ir Europoje rungtyniautų ne savo gimtajame kontinente. Ši priežastis, yra viena iš pagrindinių, kodėl į šią šalį Europiečiai keliasi daug rečiau nei žaidėjai iš Pietų Amerikos bei Afrikos šalių.
„Mums yra siūlomi startinio vienuoliktuko žaidėjai iš vienų stipriausių klubų pasaulyje. Vos prieš pusantrų metų, mums buvo siūlomi geri žaidėjai, tačiau tik tokie, kurie būdavo ilgai nežaidę futbolo ar nepatenkantys į komandų sudėtis. Dabar mums siūlomi startiniai žaidėjai iš stipriausių Europos klubų. Tai yra didelis, didelis pokytis.“, - teigia Davidsenas.
Naujų aukšto lygio legionierių prisijungimas neabejotinai pakels pirmenybių lygį ir dar labiau padrąsins kitus garsius žaidėjus karjerą pratęsti būtent čia. Kol dauguma žaidėjų yra kaltinami besivaikantys lengvo uždarbio, Davidsenas teigia, jog iš legionieriams yra keliami aukšti reikalavimai tiek aikštėje, tiek už jos ribų.
„Tai yra pokyčių baimė. Juk tie žaidėjai neturėjo mažų kontraktų ir Europoje.“, - apie tuos žmones, kurie kritikuoja į Kiniją išvykusius žaidėjus pasisakė treneris.
„Iš tiesų, tai yra didžiulis nesusipratimas. Žmonės mano, jog čia atvykus tų futbolininkų lauks lengvas darbas, o jie patys čia atvyksta tik dėl pinigų ir pailsėti. Užsieniečiams keliami neįtikėtinai dideli reikalavimai, nes Kinijoje visi tikisi, jog būtent tie žaidėjai padės laimėti rungtynes. Kai prasideda sunkumai, vietiniai žaidėjai tiesiog perduoda kamuolį užsieniečiams ir jeigu jie nesugebės pakeisti mačo eigos, sirgaliai jų nepalaikys. Būti legionieriumi Kinijoje yra labai, labai sunku. Jei nėra rezultatų – jūs matote, kaip greit mes pakeičiame žaidėjus. Čia nėra jokios kantrybės.“
„Be abejonės, yra reikalavimai ir treneriams, bet klubų savininkai tikisi, jog atvykę žaidėjai įvykdys keliamus tikslus. Mes juos čia atsivežame ir mokame didžiulius pinigus. Gerbėjai taip pat turi savo žodį, kaip ir žiniasklaida. Tad jei žaidėjai čia atvyksta tikėdamiesi lengvo darbo – jie iš čia lygiai taip pat greit ir išvyks.“, - įsitikinęs Davidsenas.
Elkesonas, kuris du kartus laimėjo Azijos Čempionų lygą su „Evergrande“ klubu, Gyanas ir Conca yra svarbiausi „SIPG“ žaidėjai šį sezoną kovojant dėl tarptautinių titulų. 3:0 laimėtose atkrintamųjų varžybų rungtynėse prieš „Muangthong United“, Conca pelnė įvartį, o dar du pridėjo vietinis talentas Wu Lei. Visose svarbiausiose rungtynėse tikimasi, jog būtent legionieriai parodys tinkamą pavyzdį vietos žaidėjams.
„Jei toks žaidėjas kaip Conca kalbasi su jaunesniais žaidėjais ir duoda jiems patarimų, dėl pagarbos legionieriams jie jo klausysis atidžiau, nei klausosi kitų asmenų. Conca yra fantastiškas profesionalas. Jam 32-eji metai, jis turi daugybę pinigų, bet vis tiek čia atvyko su puikiu nusiteikimu. Jis nori laimėti. Jei mes atsiliekame po pirmojo kėlinio, būtent jis yra tas, kuris kitiems žaidėjams pasako, jog jie turi pagerinti savo žaidimą. Jis su futbolininkais daug bendrauja ir duoda patarimų per treniruotes. Net po mano analizių, jis grįžta ir prašo pakartoti jo žaidimo epizodus, kuriuos jis galėtų patobulinti – jis vis dar alkanas.“, - apie komandos lyderį kalbėjo danas.
„Tokį pavyzdį mes galime pateikti Kinijos žaidėjams, kad jie matytų ką reiškia profesionalumas – maisto pasirinkimas, kūno prisižiūrėjimas ir visi kiti panašūs dalykai. Tai yra naudinga: nors Kinijos žaidėjai taip pat yra profesionalai, jie iš kitos kultūros gali išmokti daugybę naudingų dalykų.“
Kiekvienas Kinijos „Super League“ klubas gali turėti keturis legionierius bei vieną papildomą žaidėją iš kitos Azijos valstybės, tad ekipos turi gerai apgalvoti žvaigždžių iš užsienio pirkimą. Be to, Kinijoje komandos žvaigždės neturi teisės nė kiek atsipalaiduoti, kas dažnai leidžiama pagrindiniams žaidėjams Europoje.
„Svenas yra labai struktūruotas treneris ir kiekvienas turi atlikti savo darbą gynyboje. Nėra taip, kad kas nors turėtų laisvą rolę ir kiti žaidėjai turėtų atlikti daugiau darbo. Treneris visada atkreips dėmesį, kad toks žaidėjas kaip Asamoah nuveiktų lygiai tiek pat darbo gynyboje, kiek ir žaidėjai iš Kinijos.“, - atskleidė Davidsenas.
Nors Kinijoje dauguma atvejų yra siūlomos daug didesnės algos, nei Europoje, o Gyanas uždirba net 17 milijonų dolerių į metus, prisitaikyti prie gyvenimo Kinijoje taip pat nėra lengva užduotis.
Gyvenant Šanchajuje, galima mėgautis tokiais pačiais privalumais, kaip ir didžiausiose Europos miestuose. „SIPG“ ekipos žaidėjai gyvena arba pačiame miesto centre, arba netoli vienos iš daugybės tarptautinių prestižinių mokyklų, į kurias jie gali siųsti savo vaikus. Visgi, pasigirti tokiais pačiais privalumais, visų Kinijos klubų atstovai negali.
„Kinija yra tokia pati didelė kaip ir Europa. Ne tik savo dydžiu, bet ir kultūriniais skirtumais. Jums galbūt atrodo, jog visi kinai yra vienodi, bet yra didžiulis skirtumas tarp gyvenimo Šiaurės Kinijoje ir Pietų Kinijoje. Mums gyvenantiems Šanchajuje – gan lengva integruoti žaidėjus. Tai yra internacionalinis miestas, o man gyvenimas čia niekuo nesiskiria nuo gyvenimo Londone. Tačiau jei jūs vyksite į Šiaurės Kinijos miestus ir tikėsitės pratęsti tokį patį gyvenimą kaip Europoje ir mėgautis tokiu pačiu maistu – jūs susidursite su daugybe problemų. Aš pats žinau legionierių, kuriems čia labai sunku, nes jie tikėjosi ko kito. Niekas nekalba angliškai, o tokie dalykai sukelia papildomų problemų legionieriams“, - atskleidžia Davidsenas.
Šalyje sudarytos galimybės investuoti į futbolą, tad atsirado ne viena ir ne dvi stipresnės ekipos, o tai pritraukia vis daugiau žaidėjų prisijungti prie Kinijos lygos. Pastaruoju metu buvo išvalyta lygos administracija, o gerbėjai dabar gali neabejoti, jog „Super League“ mačai nėra klastojami. Be to, ilgalaikiai lygos vystymosi planai dabar yra palikti tiek valdžiai, tiek privatiems investitoriams.
„Shanghai SIPG“ priklauso „Shanghai International Port“ grupei, kuri susilaukia valstybės lėšų, kai tuo tarpu „Evergrande“, „Hebei China Fortune“, „Jiangsu Suning“ ir „Shanghai Greenland Shenhua“ yra valdomi vienų iš turtingiausių Kinijos įmonių.
„Nėra taip, kad kažkokie turtingi vyrukai meta savo pinigus, o galiausiai jų santaupos baigiasi ir viskas sustoja. Tos kompanijos netgi uždirba pinigų iš investicijų į futbolą.“, - įsitikinęs „SIPG“ treneris.
Nepaisant pastarųjų Kinijos ekonomikos problemų, pinigų kiekis, kurį savo klubams gali skirti jos valdančios įmonės, yra neįtikėtinai didelis. Vien SIPG įmonė yra kapitalizavusi daugiau nei 16 milijardų dolerių rinką.
„Taip, Kinijos klubai priklauso didžiulėms įmonėms, tačiau žmonės turi suprasti, kad tai nėra didžiulis išlaidavimas. Jei jūs kreipsite dėmesį vien į futbolo klubus, tada taip – tai yra didžiulis išlaidavimas. Tačiau jūs turite suprasti, jog SIPG yra pagrindinė kompanija, o „SIPG FC“ yra jos dukterinė įmonė. Jei jūs žiūrėsite tik į „SIPG FC“, jūs be abejonės pamatysite neigiamą balansą, nes mes daug išleidžiame transferams, žaidėjų algoms, o patys daug neuždirbame. Tačiau gaunama reklama ir vardo garsinimas beveik padvigubino pagrindinės įmonės vertę, o tai reiškia, jog sudėjus abiejų įmonių biudžetus – jie iš futbolo uždirba.“
Prezidento Xi Jinpingo įtaka futbolui yra pervertinama, bet jis vis tiek yra susidomėjęs šia sporto šaka. Jis nori, kad Kinija ne tik kovotų dėl teisės rengti Pasaulio čempionatą, bet ir laimėtų galimybę didžiausią futbolo renginį surenkti savo šalyje. Prezidentas neabejoja, kad futbolo vystymasis yra svarbus visos Kinijos sporto ekonomikai. Neabejojama, kad kol valdžioje bus Xi Jinpingas, futbolas ir toliau sparčiai tobulės bei judės į priekį.
„Prezidentai visada nori turėti savo nuosavus projektus. Jie neperima savo pirmtakų projektų. Jei šalyje rytoj pasikeistų valdžia - aš baiminčiausi to, kad naujasis vadovas turėtų savo nuosavą projektą. Jei valdžios dėmesys nuo futbolo staiga nusisuktų, investuotojai dingtų, nes jie tiesiog vykdo tai, ką jiems liepia daryti prezidentas.“, - apie Kinijos valdžios ypatybes kalbėjo danas.
Prezidento sprendimas Kinijoje pakeisti iki tol vyravusį verslo modelį, kuriame svarbiausias buvo nekilnojamas turtas, yra labai svarbus. Privačios kompanijos, kaip ir įmonės, kuriose valdžia turi savo akcijų, yra skatinamos skirti investicijų futbolui bei sukurti ilgalaikį sporto klubą, taip papildant kitas industrijas. Xi Jinpingas taip pat yra nusiteikęs iki 2017 metų pastatyti net 20000 stadionų prie mokyklų, tam, kad atsirastų daugiau vietinių talentų, kurie ne tik sustiprintų Kinijos pirmenybes, bet ir išvyktų į pajėgius užsienio klubus.
„Ekonominis augimas nebėra toks didelis, koks buvo anksčiau, bet jis vis tiek yra didžiausias pasaulyje. Prezidentas supranta, kad nekilnojamo turto verslas ir statybos nesitęs amžinai. Kinija atliko masiškas statybas per pastaruosius 15-20 metų, o miestai dabar yra labai, labai dideli. Tiesiog nebegalima toliau vien statyti. Naujoji ekonomikos sistema eina kitu keliu. O prezidentas taip pat siekia padaryti stiprią sporto industriją. Tam prireiks keletos metų. Tačiau jau dabar yra sukurtas labai detalus prezidento planas investicijoms į sportą.“, - teigė Davidsenas, kuris Kinijoje treneriu dirba jau keturis metus.
Nenutrūkstamos investicijos, įžymūs naujokai ir stiprėjanti lyga – visa tai akivaizdžiai parodo, jog futbolas Kinijoje auga ir tampa vis galingesne jėga. Kinijos klubų pasirodymas šio transferų lango metu, per kurį jie išleido daug daugiau nei didžiausi Europos klubai, visiems į galvą atnešė dvejonių, koks bus tolimesnis jų veiksmas. Panašu, jog netrukus Kinijos klubams neįmanomų pirkinių nebebus.
