„Kauno Žalgirio“ futsal komandos vadovas – apie dramą finale ir žygį Europoje

Komanda dar kartą laimėjo LFF futsal taurę, įveikė du etapus UEFA čempionų lygoje ir itin dramatišku stiliumi dar sykį tapo ir Lietuvos čempionais.

Visgi tas scenarijus, kuriuo Kauno klubas iškovojo čempionų titulą, priminė įtemptą veiksmo trilerį.

Pirmą mačą su Jonavos „Vikingais“ kauniečiai baigė lygiosiomis, tad viskas sprendėsi antrame ekipų susidūrime.

Čia Jonavos ekipa itin sėkmingai išnaudojo vieną progą po kitos ir pirmajame kėlinyje vienu metu pirmavo net 4:0.

Tačiau žalgiriečiai nesutriko, dar iki pertraukos pelnė pirmą įvartį, po pertraukos pridėjo tris ir mačo baigtį nukėlė į pratęsimą. Jame daugkartiniai šalies čempionai nuvargusiems varžovams sudavė dar du smūgius ir taip iškovojo nugalėtojų titulą.

Kaip teigė D. Gurskis, net ir jo komandai atsiliekant 0:4, jis visada tikėjo, kad kauniečiai bus pajėgūs sugrįžti į rungtynes.

„0:4... Aišku, pagal rezultatą tai atrodo sudėtingai, bet, jei dabar pažiūrėtume į tas rungtynes, reikia pripažinti, kad Jonavai tikrai sekėsi – praktiškai nebuvo 4 smūgių į vartus, bet krito 4 įvarčiai. Gal mus iš vėžių išmušė ir labai ankstyvas jų įvartis – išėjome nusiteikę labai gerai, bet jis mus išmušė. Netrukus krito antras, trečias įvarčiai, raudonos kortelės, rizikavome, išleidome dar vieną aikštės žaidėją, gavome ketvirtą... Jonavos komanda gerai gynėsi, gal buvo pasiruošę tokiam scenarijui, o pirmas mūsų įvartis buvo labai reikalingas, tarsi gaivaus oro gurkšnis.

Žinome, kad salės futbole trijų įvarčių deficitas tikrai nėra kažkas tokio, ką parodė ne vienerios rungtynės ir anksčiau, pavyzdžiui, kai „Turbotransfers“ per dvi minutes Gargždų komandai įmušė net 4 įvarčius. Čia negali atsipalaiduoti nė sekundei, nes visada gali būti nubaustas. Žinojome, kad turėsime savo progų, tik buvo klausimas dėl realizacijos, kuri šlubavo, ir neįmušėme savo įvarčių, kuriuos galėjome įmušti.

Antro kėlinio pradžioje įmušėme antrą įvartį, atsirado ramybė ir matėsi, kad tikrai galime laimėti. Gal buvo neramumas pradžioje, bet paskui nusiraminome, turėjome planą juos nuvarginti, jis pavyko, nes nuo antro kėlinio jie nustojo žaisti ir tik atsispardė, tad tai buvo laiko klausimas, kada mes įmušime įvarčius ir klausimas buvo, ar mums pakaks laiko.

Laiko pakako, išlyginome rezultatą, o paskui viskas buvo mūsų rankose. Į pratęsimą išeiti mums buvo paranku, ten įmušėme dar du įvarčius ir baigėme finalą. Bet faktas, kad žiūrovams tai buvo labai geras siužetas“, – futbolo spektaklį atsiminė D. Gurskis.

Paprašytas visą komandos sezoną įvertinti bendrai, žalgiriečių vadovas teigė, kad pasirodymą galima laikyti geru ir pasisekusiu, nors komandai sezono metu ir teko susidurti ne su vienu iššūkiu.

„Sezoną galime vadinti geru, labai sunkiu, labai neprognozuojamu ir pakankamai ilgu mūsų komandai. Buvo nenuspėjamas, mums jis tikrai buvo ilgas, sunkus, nes COVID-19 situacija labai trukdė, tvarkaraštis mums buvo labai nepatogus, nes teko žaisti kas kelias dienas. Tai nulėmė ir treniruočių proceso suprastėjimą, taip pat turėjome ir traumų – visi pagrindiniai mūsų žaidėjai praėjusiame sezone skirtingais momentais turėjo traumas, mus gelbėjo ilgas suolelis. Bet ir po viso to Lietuvoje nepralaimėjome nė vienerių rungtynių, Čempionų lygoje pralaimėjome labai stipriai Rusijos komandai. Iš rezultatų pusės sezoną galima vertinti teigiamai ir labai teigiamai.

Prieš sezoną turėjome išsikėlę daug tikslų ir sau. Ne paslaptis, kad mums labai norėjosi sustyguoti treniruočių procesą, nes mūsų klubas turi daugiausiai rinktinės žaidėjų, norėjome, kad jie turėtų gerą pasiruošimą ir pasaulio čempionatui. Bet visame tame nenorėjome paleisti ir čempionato, ir Čempionų lygos rungtynių, tad viso sezono metu kėlėme sau įvairius tikslus, nebuvo tikslas vien laimėti Lietuvos čempionatą. Norėjome santykinai pasiruošti ir pasaulio čempionatui“, – pasakojo klubo vadovas.

Jis taip pat tikina pastebėjęs, jog pastaruoju metu auga ir bendras Lietuvos salės futbolo lygis, o tai išeis į naudą visiems šalies klubams bei žaidėjų augimui.

„Matyčiau, kad salės futbolas apskritai yra išaugęs ir kad komandų pajėgumas yra išaugęs, komandos yra pajėgesnės, jų sudėtys yra geresnės. Niekada nebūdavo tokio suinteresuotumo, o, žvelgiant iš profesionalumo pusės, akivaizdžiai trys komandos išsiskiria, pirmos trys komandos turi ir treniruočių procesą, matosi ir jų braižas, tarkime, jau žinome, ką reiškia Gargždų salės futbolas, jie jau yra užsirekomendavę, Jonava taip pat be abejonės sustiprėjusi.

Nenuvertinčiau ir Mažeikių, jiems gal pakišo koją traumos ir trumpas suolas. Tos komandos jau tikrai žaidžią tikrą futsalą, galima gal taip įvardinti“, – konkurentus gyrė pašnekovas.

Neblogai žalgiriečims nusisekė ir žygis Europoje – Čempionų lygos preliminariame etape jie namuose 3:1 nugalėjo Stokholmo „Hammarby“, vėliau išvykoje 2:0 palaužė Vokietijos čempionus „Hohenstein-Ernstthal“ salės futbolininkus ir tik turnyro aštuntfinalyje išvykoje 0:3 nusileido vieniems varžybų favoritų Jugorsko „Ugra“ komandai iš Rusijos.

Kaip sakė D. Gurskis, komandos žaidimas nebuvo prastas, o su žiupsneliu sėkmės buvo galima pateikti ir didelę sensaciją.

„Pagal tai, kaip įvykiai klostėsi, tai faktas, kad galėjome nuveikti ir daugiau, nes pirmame kėlinyje, dar rezultatui esant 0:0, galėjome mušti 10 metrų baudinį, bet jo nerealizavome. Jei būtume jį įmušę, automatiškai priešininkų komandoje būtų atsiradęs šioks toks nervingumas, nes jie pačioje rungtynių pradžioje norėjo mums įmušti keletą įvarčių, kad lengviau jaustųsi, bet jiems to padaryti nepavyko.

Baudinio neįmušėme, kone kitos atakos metu praleidome patys, o po to įvyko psichologinis kritimas ir greitai praleidome antrą. Tada jie jau patikėjo savo jėgomis, nes pradžioje jiems buvo netikėta, kad jie nieko prieš mus negali sukurti, bet tie du įvarčiai juos atpalaidavo ir mums buvo dar sunkiau.

Bet tikrai kovėmės, neužsidarėme gynyboje, palaikėme kamuolį ir turėjome savo progų, bet labai gaila, kad jų neišnaudojome. Tai ir parodo komandos lygį, kaip komandos gali išnaudoti tas progas, mes savų neįmušėme.

Faktas, kad ta komanda yra tikrai stipri, tai rodė ir statistika, ir vaizdas aikštėje, ne netyčia pralaimėjome, o tikrai stipriai ir solidžiai komandai“, – žygį Europoje įvertino D. Gurskis.

Komanda šiemet ne tik sėkmingai rungtyniavo aikštėje, tačiau pajautė pokyčius ir už jos ribų – ilgus metus „Vyčio“ vardu žaidęs klubas po kelionės Europoje oficialiai prisijungė prie „Žalgirio“ organizacijos, tad automatiškai pasikeitė ir komandos pavadinimas.

„Neslėpsiu, link šito žingsnio nuėjome ilgą kelią, tai buvo gerai apgalvotas ir planuotas ėjimas, susijęs ir su ilgalaikiais tikslais. Kaip žinia, jei nori eiti į priekį, jei nori pakovoti su Europos grandais, turi irgi tam tikrus žingsnius daryti. Tas žingsnis yra pamatuotas, ilgalaikis su tam tikra perspektyva ir matymu, kad galime eiti dar toliau.

Visi žino „Žalgirio“ pavadinimą Lietuvoje, jo pristatinėti nereikia“, – apie tokį ėjimą pasakojo D. Gurskis.