Kaip Diego Simeone tapo Dievu

2015-05-17 23:21 © Eurofootball.lt

Netgi nesidomintys futbolu sporto aistruoliai bei kasdieniai žinių skaitytojai tikriausiai buvo pastebėję ir prisimena, kaip 2014-ųjų metų gegužės 17-tą dieną žiniose netikėtai padaugėjo straipsnių bei pranešimų apie ispaniško futbolo trend‘us. Begalės nuotraukų, kuriose geltonas aprangas vilkintys, apsikabinę ir rankas į dangų iškėlę futbolininkai rėkia taip emocingai, lyg tai išgirsti būtų įmanoma težiūrint į monitorių. Kiek vėliau tie patys žaidėjai virš savo galvų mėtys vieną besišypsantį kostiumuotą vyruką įdomia juoda šukuosena. Visa tai ne veltui ir ne šiaip sau. Futbolo pasaulyje tądien įvyko tikra sensacija – po 18-kos metų pertraukos Madrido „Atletico“ ekipa iškovojo Ispanijos aukščiausios lygos titulą.

Sensacija dėl paprastos priežasties – jeigu šio pergalingojo jiems sezono (2013/2014) pradžioje būtumėte atlikę apklausą, kas pasieks pergalę čempionate, 10/10 apklaustųjų atsakytų, jog tai bus FC Barcelona arba Madrido „Real“. Nors divizione yra užtektinai aukšto lygio komandų, tik šios dvi turi pakankamus finansinius ir žaidybinius resursus konkuruoti dėl čempionų vardo visus 38 turus. Vien tai, jog „Atletico“ sugebėjo sudaryti rimtą kovą šiems dviems pasaulinio lygio grandams iki pat paskutiniųjų sezono rungtynių, jau nekalbant apie pergalę čempionate, yra pagyrų vertas pasiekimas. Maža to, ši komanda iš Madrido buvo per žingsnį nuo Čempionų Lygos nugalėtojų titulo, jei ne Sergio Ramos‘o išlyginamasis įvartis finalinių rungtynių pridėtojo laiko metu, po kurio varžovai - Madrido „Real“ - sumindė nuvargusius „Atletico“ žaidėjus galutiniu rezultatu 1-4. Nepaisant to, vyriausiasis treneris Diego Simeone per pastaruosius 3 metus pasiekė tiek, kiek sirgaliai net nebūtų galėję susapnuoti – be „La Liga“ trofėjaus, taip pat laimėti „Copa del Rey“, „Supercopa de Espana“, „UEFA Europa League“ ir „UEFA Super Cup“ titulai. Tačiau kaip jam, atvykus į komandą, kuri tuo metu net nepretendavo į vietą Europos turnyruose, pavyko visa tai pakeisti?

(Emocionalusis Cholo)

Cholo

Diego Pablo Simeone, pravardžiuojamas „Cholo“, - buvęs „Sevilla“, Madrido „Atletico“, Romos „Lazio“ ir Argentinos nacionalinės rinktinės vidurio saugas. Vikipedija jums išduos, kad šią pravardę argentinietis gavo dėl savo energingumo aikštėje dar jo paties žaidimo laikais, kuomet, būdamas 14-kos, jo jaunimo komandos treneris Victorio Spinetto palygino jaunąjį Diego su kovinguoju buvusiu Boca Juniors ir Argentinos nacionalinės rinktinės žaidėju Carmelo Simeone (giminiškai nesusiję), kuris turėjo šitokią pravardę. Iš tiesų, kalbėdami apie Simeone kaip trenerį, turime žinoti apie Simeone kaip asmenybę, mat tai neatsiejama jo, kaip stratego, dalis, turinti nemenką įtaką jo treniravimo stiliui.

Charizma, jau minėtas energingumas, pasiaukojimas darbui, tvirtas charakteris ir nuomonė – bene pirmieji, bei pagrindiniai, bruožai, ateinantys į galvą, kai prašoma apibūdinti dabartinį Madrido „Atletico“ trenerį. Simeone dar būdamas žaidėjas savo stilių apibūdino: lyg žaistų „prikandęs peilį tarp dantų“. Iki šių dienų šis nugalėtojo mentalitetas akivaizdus – pergalė bet kokia kaina matoma ir jo treniruojamų ekipų žaidime. Toks nusistatymas atnešė nemažai vaisių: per savo žaidybinę karjerą laimėta virš 10 titulų, tarp kurių 1 „La Liga“ (beje, žaidžiant už „Atletico“), 1 „Serie A“, 1 „UEFA Cup“ (šiandien – „UEFA Europa League“) ir 2 „Copa America“ taurės, tad pergalės skonį „Cholo“ jau puikiai pažįsta. Be to, jog buvo tikras kovotojas aikštėje, Simeone taip pat gavo progą dirbti ir semtis treniravimo patirties iš tokių strategų kaip Radomiras Antičius, Svenas-Göranas Erikssonas ir Luisas Aragonesas, todėl jo puikus taktinis žadimo išmanymas taip pat nesunkiai paaiškinamas.

(Diego Simeone žaidimo laikais „Lazio“ klube)

Visa žaidybinė patirtis ir jo paties lyderiškoji, darbščioji prigimtis leido „Cholo“ savo treniruojamose komandose tapti tvirtu žaidėjų autoritetu. Jo treniravimo stilius disciplinuotas ir griežtas - Simeone neatsižvelgia į žaidėjo statusą ar kainą, svarbiausia – demonstruojama forma. Kaip pasakojo buvęs Los Rojiblancos krašto gynėjas Filipe Luisas: „Jis renka tokią komandą, kokią nori. Jei jam atrodo, kad mūsų svarbiausias žaidėjas, pavyzdžiui, Arda Turanas, prastai žaidžia, jis jį pakeis. Jis jaučia laisvę keisti komandą kada tik nori.“ Tokia privilegija duota ne kiekvienam strategui Ispanijoje, kur klubo prezidentų sprendimai dažnai turi didelę įtaką komandos pasirinkimui, tad tai, jog Simeone sugeba diktuoti savas sąlygas, nemažai pasako apie jo įtaką ekipoje.
Kompromisų paieškomis šis strategas taip pat nepasižymi. Konkurencija komandoje – vienas svarbiausių Simeones įsitikinimų: „Yra tik viena motyvacijos forma, gyvybiškai svarbi kiekvienai ekipai – vidinė konkurencija. Jei nėra konkurencijos tarp žaidėjų, komanda pražus.“ Tačiau įspūdinga tai, jog argentinietis sugebėjo sukurti „sveiką“ konkurenciją tarp žaidėjų. Tai akivaizdu dėl to, kokį komandinį charakterį ir mentalitetą, pasiaukojimą dėl vienas kito, rodo „Atletico“ žaidėjai aikštėje. Gandų apie nesutarimus rūbinėje praktiškai nėra girdėti.

Taktikos

Iš šios komandinės dvasios išplaukia be galo svarbi taktinė ekipos žaidimo dalis. Kiekvienas futbolo aistruolis jau yra girdėjęs apie išskirtinės kokybės gynybinę „Atletico“ sieną.

(„Atletico“ 4-4-2 gynybos fazėje; nuotrauka iš spielverlagerung.com)

Pagrindinė „Atletico“ idėja besiginant yra erdvės kontrolė. Ji sukuriama pasitelkiant vertikalų kompaktiškumą (kuo mažesni tarpai tarp gynėjų-saugų ir saugų-puolėjų grandžių), bei aikštės vidurio perkrovimu (overload - situacija, kuomet vienos komandos žaidejų tam tikroje aikštės dalyje daugiau, negu kitos), paliekant kuo mažiau ploto ir vietos varžovams.

Nuotrauka puikiai atskleidžia šios sistemos veikimą: tarpai tarp kiekvienos grandies tokie nedideli, jog visas vertikalus atstumas nuo gynėjų iki puolėjų grandies siekia vos 20 metrų. Toks kompaktiškas gynybinis išsidėstymas labai apsunkina puolimą tokioms trumpų perdavimų žaidimą propaguojančioms ekipoms kaip „Barcelona“.
Dėmesys taip pat turėtų būti atkreiptas į gynėjų bei saugų plotį. Gynėjų grandis žaidžia plačiai, nes plačiai išsidėstę varžovų puolėjai priešingu atveju eskploatuos krašus, tačiau saugų grandis išlieka siaura. Be to, abu puolėjai atsitraukia kuo giliau ties viduriu. Taip siekiama sukurti horizontalų kompaktiškumą aikštės viduryje ir nepaliekant vietos išstumti varžovus į kraštus. Tokia strategija leidžia „Atletico“ turėti kontrolę centre didžiąją laiko dalį.

Norint išlaikyti tokį gynybinį planą reikalingas aukštas drausmės, koordinacijos ir komandinio supratimo lygis. Kaip buvo užsiminta, „Atletico“ žaidėjai labai pasiaukojantys ir puikiai vienas kitą pažįstantys, dėl to ši gynybinė strategija veikia taip stabiliai ir kokybiškai.

Tiesa, toks vidutinis gynybos blokas dažniau naudojamas žaidžiant su aukšto kalibro ekipomis, tuo tarpu su silpnesnėmis pasitelkiamas aukštas ir agresyvus pressing‘as varžovų aikštės pusėje. Dar populiarus ir ypač svarbus gynybos metodas Simeones komandos arsenale yra taip vadinamas „gegenpressing“ – kontrpressing‘as, naudojamas situacijose, kuomet varožvų aikštės pusėje prarandamas kamuolys ir jį siekiama susigražinti momentaliai, kad būtų galimybė staigiai kontratakuoti. Šią strategiją ypač išpopuliarino Jurgen‘o Klopp‘o vadovaujama Dortmundo „Borussia“, Jupp‘o Heynckes‘o Miuncheno „Bayern“ ir Pep‘o Guardiola‘os FC Barcelona.

(Atleti išsidėstymas ir judėjimas puolime)

Puolimo atveju, 4-4-2 telieka tik prisimimas. Krašto saugai, dažniausiai Koke ir Arda Turan, visuomet juda centro link, tokiu būdu su abiem centro saugais, Gabi ir Tiago, prieš varžovus, Ispanijoje dažniausiai žaidžiančius 3 saugais, sukurdami kiekybinį pranašumą aikštės viduryje. Tuomet reikiamą plotį kuria krašto gynėjai, bombarduojantys į priekį. Taigi išsidėstymas iš tikrųjų tampa kažkuo panašus į 4-2-2-2.
„Build up“ fazė dažniausiai prasideda nuo saugų grandies, kuomet vartininkui išmušus kamuolį vienam iš puolėjų jis yra atmetamas vidurio žaidėjams.
Žaidimas puolant yra tiesioginis (minimalus horizontalių perdavimų skaičius, koncentruojamasi ties aukštais, vertikaliais perdavimais), tačiau tai nereiškia, jog tiesiog leidžiami bet kokie aukšti kamuoliai atakuojančių žaidėjų link. Svarbią vietą konstruojant atakas užima trumpos kombinacijos, overload‘ai, puolėjų judėjimas į kraštus.

Taip pat svarbu įsidėmėti, jog nėra nuolatos žaidžiama tik vienu išsidėstymu ir vienu būdu. Viena iš svarbių priežasčių, kodėl „Atletico“ pasiekė tiek daug, tai dėl Diego Simeones puikaus oponentų silpnųjų vietų išanalizavimo ir eksploatavimo. Nuo to išsidėstymas, komandos pasirinkimas ir žaidimo strategija gali kisti – prieš silpnesnius oponentus galima labiau orientuotis į kamuolio kontrolę, aukštą presssing‘ą, tuo tarpu prieš stipresnius – gintis giliai ir kompaktiškai, gaudyti varžovus kontratakose ir t.t.

Standartinės situacijos

Bene viena svarbiausių ir ryškiausių Simeones „Atletico“ vizitinių kortelių tapo jų mušami įvarčiai po standartinių situacijų – kampinių ir baudos smūgių. Šį sezoną net 45% jų įmuštų įvarčių La Lygoje buvo po šių standartinių epizodų. (WhoScored.com statistika) Tai yra 30 iš visų 67(!) tikslių smūgių lygoje šį sezoną.
Priežastis, kodėl Los Rojiblancos taip sėkmingai ir efektyviai naudoja šį būdą įvarčiams mušti, be to, jog jie turi nemažai aukštaūgių žaidėjų (iš startinių tik Turan, Griezmann ir Koke yra žemesni negu 1m 80cm), yra ta, jog: a) Simeone įdiegė ne vieną būdą standartams įžaisti; ir b) oponentai iki rungtynių ne visada skiria tam pakankamai pasiruošimo.

Kadangi Ispanijoje yra ne viena komanda, taikanti atskirų žaidėjų gynybos (man-marking) sistemą standartinėse situacijose, Simeone pasirūpino, jog jo komanda tuo kuo dažniau naudotųsi. Tokioje sistemoje vienos komandos žaidėjai yra paskirti akylai prižiūrėti ir dengti varžovų ekipos žaidėjus. Puolančiąjai komandai atsiveria galimybės tuo manipuliuoti – sukurti laisvos erdvės komandos draugams skirtingais judėjimais ir manevrais, priklausomai nuo oponentų ir išmoktų kombinacijų treniruotėse. Diego Simeone savajame arsenale tokių turi nemažai.

(Tik du Atletico žaidimo kampiniuose pavyzdžiai iš bent 20 kitų, jau naudotų šiame sezone)

Išvada

Simeone dėka Atletico tapo viena geriausiai besiginančių komandų visoje Europoje – tai klubui atnešė titulų, pagarbos ir susižavėjimo iš viso pasaulio futbolo sirgalių. Tačiau argentiniečio įtaka neapsiriboja ties sėkmingu komandos žaidimu ir trofėjų skaičiumi, maniera, kuria jis visa tai sugebėjo pasiekti, yra kur kas svarbesnė ir įspūdingesnė – per trumpą laiką pakelti žaidėjų moralę, juos suvienyti į etalono vertės komandą, leisti kiekvienam žaidėjui jaustis svarbiam (Raulio Garcios, Tiago, Gabi atvejai rodo, kad net vidutiniški žaidėjai gali tapti laiminčios ir labai sėkmingos komandos dalimi), priversti juos įtikėti, jog sunkus darbas ir pasitikėjimas treneriu, jo žaidimo filosofija, gali padėti konkuruoti net su tokiomis finansinėmis galiūnėmis kaip „Barca“ ir „Real“, mokėti įkvėpti ne tik komandą, bet ir žiūrovus, visą klubą pastatyti ant savo kojų – būtent visa tai padarė Diego Pablo Simeone Madrido „Atletico“ Dievu ir vienu geriausių dabartinės kartos strategų šiandieniniame futbolo pasaulyje. Nors šį sezoną komanda liko sausa, per anksti pasitraukusi iš kovų dėl trofėjų, niekas neturėtų abejoti „Cholo“ treniravimo sugebėjimais. Kad ir kokia bus kita argentiniečio stotelė, to klubo fanai turės dėl ko džiaugtis – šis žmogus įves tikrą futbolo aistrą.

Futbolas iš šalies - futbolostebetojas.blogas.lt