Ką daryti, kai jauti, jog karjera tau slysta iš po kojų ir netgi neturi už ką pavalgyti: tarti „sudie“ visoms svajonėms ar su dar didesniu entuziazmu jų siekti?
Buvęs FBK „Kauno“ vartininkas Estebanas Dreeris penkis mėnesius buvo bedarbis ir su šeima vos sudūrė galą su galu. Sugrįžusio iš Lietuvos argentiniečio paslaugų neprireikė net buvusiems jo klubams, tad jam beliko palaikyti formą viename iš treniruočių centrų bei tikėtis, jog kuri nors ekipa atkreips į jį dėmesį.
Nors vartų sargas 2007 metais tapo Lietuvos čempionu, tačiau praleisti du sezonai Kaune vargu, ar pateisino E. Dreerio lūkesčius. Argentinietis kartais gaudavo pajausti žaidimo skonį, o kiek vėliau tarp virpstų pakeitė į Edinburgo „Hearts“ klubą išvykusį slovaką Marianą Kello. Visgi 2008 metų sezono pabaigoje vartų sargu nebuvo pasitikima: jis konkurencinėje kovoje nusileido Eduardui Kurskiui ir Laurynui Verteliui, tad nieko keisto, jog lapkričio pabaigoje FBK „Kaunas“ su legionieriumi sutarties nepratęsė.
Kiti penki mėnesiai buvo patys sunkiausi futbolininko gyvenime. Niekam nereikalingas vartininkas palaikė formą treniruočių centre, kartais nepaisydamas net jį kamavusių sveikatos problemų – norui rungtyniauti profesionalioje komandoje neprilygo niekas. O fortūna dažniausiai atsisuka į atkaklesnius, tvirtesnius bei stipresnius – taip Buenos Airėse ir atsitiko E. Dreeriui.
Treniruočių centre, kuriame šiaudo griebėsi vartininkas, buvo vykdomos rungtynės tarp jame formą palaikančių darbo neturinčių futbolininkų ir įvairių klubų. Į tokio pobūdžio mačus atvykdavo įvairių komandų atstovai, ieškoję galimo pastiprinimo. Būtent po tokių rungtynių E. Dreeris buvo pastebėtas ir vėl turėjo progą pratęsti gęstančią karjerą.
Dvikovoje su „Lanus“ futbolininkais argentinietis sužaidė puikiai ir atkreipė į save Kuenkos „Deportivo“ atstovų, tuo metu ieškojusių vartininko, dėmesį. Su pasiūlymu keltis į Ekvadoro čempionatą vartų sargas sutiko nedelsdamas – jam tai buvo atpildas už kelis mėnesius trukusią auką.
„Visada sakiau: atvykti į Ekvadorą buvo tikra palaima. Dievas man ištiesė ranką, o „Deportivo“ – suteikė šansą“, – teigė vartininkas.
Savo šansu E. Dreeris pasinaudojo puikiai: greitai įsitvirtino komandos starto sudėtyje ir per keletą sezonų pasiekė naują Ekvadoro čempionato rekordą, sužaisdamas be keitimų net 85-erias rungtynes iš eilės. Į vartininką atkreipė dėmesį tituluotas Gvajakilio „Emelec“ klubas, kuris netrukus tapo naująja vartų sargo karjeros stotele.
Šioje komandoje E. Dreeris sužibėjo ir tapo ryškia Ekvadoro čempionato žvaigžde. „Emelec“ vienuolikė jau trejus metus neturi sau lygių, o buvęs FBK „Kauno“ futbolininkas nuo 2013 metų susižeria geriausio pirmenybių vartininko laurus.
34-erių atletas taip pat gavo Ekvadoro pasą bei sulaukė progos debiutuoti šios šalies rinktinėje – tai įvyko atrankoje į 2018 metų pasaulio čempionatą Rusijoje. E. Dreeriui debiutas neapkarto: sėkmingai kovą su savo žemyno rinktinėmis pradėję ekvadoriečiai išvykoje 3:1 įveikė Venesuelą, tačiau tai toli gražu nebuvo įsimintiniausias vartų sargo pasirodymas.
Treneris Lietuvos čempionui patikėjo ginti Ekvadoro rinktinės vartų stačiakampį neseniai prasidėjusio „Copa America Centenario“ turnyro akistatoje su tituluotais brazilais. E. Dreeris tiek stratego, tiek rinktinės sirgalių nenuvylė – ekvadoriečiai su aukščiausio kalibro varžovais sužaidė be įvarčių.
Štai tokiu būdu buvęs FBK „Kauno“ vartininkas atrado savo laimę bei išpildė svajones svečioje šalyje. Kaip jam šiuo metu sekasi rungtyniauti, galime pamatyti įsijungę Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančio turnyro kovas.
Karolis Tretjakas, alyga.lt
