Turino „Juventus“ klubas pirmą sykį nuo 2003-ųjų pateko į UEFA Čempionų lygos finalą ir tapo pirmąja šią turnyro stadiją pasiekusia Italijos komanda nuo 2010-ųjų, kai trofėjų virš galvos kėlė Milano „Inter“ legenda Javieras Zanetti. Tuo tarpu UEFA Europos lygoje puikius pasirodymus surengė „Napoli“ ir „Fiorentina ekipos, pasiekusios turnyro pusfinalį. 2014-15 metų sezonas Italijos klubiniam futbolui yra vienas sėkmingiausių per pastarąjį dešimtmetį, tačiau ar tai reiškia calcio atgimimą?
Laipsniškas kritimas
Minėtieji 2003-ieji buvo bene aukščiausias Italijos klubinio futbolo taškas per pastaruosius 20 metų. Čempionų lygos pusfinaliuose rungtyniavo „Milan“, „Inter“ ir „Juventus“, o tarp jų įsimaišyti sugebėjo tik Madrido „Real“ žvaigždynas, pusfinalyje kritęs prieš tą pačią „Juventus“.
Po kelių metų sekė „Calciopoli“ skandalas, nuo kurio „Juventus“ nukentėjo itin skaudžiai ir itališką frontą Čempionų lygoje didžiąja dalimi laikė tik „Milan“, laimėję taurę 2007-aisiais. Šį pasiekimą 2010-aisiais įspūdingai pakartojo tą sezoną iš niekur iššovę „Inter“, o po to eilę metų sekė visiškas štilis. Į viršūnę Italijoje sugrįžo „Juventus“, bet jų sėkmė apsiribojo vietiniu frontu. Iki šių metų.
Ar „Juve“ iškrenta iš Europos grandų konteksto?
2014-15 metų sezono „Juventus“ komanda buvo vertinama neadekvačiai. Keista, jog adekvatumo neįpūtė netgi jų patekimas į Čempionų lygos finalą. Pusfinalis su Madrido „Real“ buvo piešiamas taip – „Real“ yra gigantas, o „Juve“ yra akivaizdus poros autsaideris, kuris, tinkamai susiklosčius aplinkybėms, gal sugebės pasikandžioti, bet galiausiai kris prieš daug galingesnį varžovą. Požiūris nepasikeitė ir po pusfinalio – santykinai mažas „Juventus“ nuo sosto nuvertė didįjį „Real“.
Šis keistas „Juventus“ nuvertinimas greičiausiai buvo prastų pastarųjų metų rezultatų Čempionų lygoje pasėkmė. Tuo metu dar Antonio Conte vadovaujami „zebrai“ nepalikdavo vilčių varžovams „Serie A“ pirmenybėse, tačiau Čempionų lygoje strigdavo ir žagsėdavo nuo pat pirmųjų etapų.
„Juventus“ fanai dėl prastų rezultatų Europoje kartas nuo karto pabadydavo pirštais į A.Conte, šiek tiek peikdavo už taktinį nelankstumą, bet, suprantama, didelio nepasitenkinimo nereiškė. Juk A.Conte yra žmogus, gražinęs klubą į Italijos futbolo viršūnę, o be kita ko sirgalių mylimas už 13 metų, kuriuos jis Turine praleido kaip žaidėjas.
Bet situacija apsivertė praėjusią vasarą, kai A.Conte netikėtai pasitraukė iš trenerio posto. Aistruoliai džiaugsmu netryško, nes naujuoju treneriu tapo Massimiliano Allegri – toli gražu ne pats populiariausias pasirinkimas. Po dešimties mėnesių turbūt devyni iš dešimties „Juventus“ gerbėjų nesutiktų atlikti atgalinės rokiruotės.
M.Allegri „Juventus“ tapo kitoks. Visų pirma jis perstatė komandą taktiškai ir
atsisakė A.Conte taip mėgtos trijų gynėjų sistemos ir, su Patrice‘o Evra įsigijimu, perėjo prie keturių gynėjų taktikos. Sutalpinęs visas žvaigždes aikštės centre, naujasis komandos treneris galiausiai perėjo prie 4-3-1-2 kaip standartinės schemos.
Tačiau tuo pat metu M.Allegri išlaikė taktinį lankstumą – būtent to trūko A.Conte komandoms. Jei situacija reikalauja – „Juventus“ be jokių nesklandumų persijungia į trijų ar penkių gynėjų taktiką. Jei reikia mušti, tada atsiranda ir atakuojantys krašto žaidėjai.
„Juventus“ turi aukščiausio lygio žaidėjus. Sėkmė šio sezono Čempionų lygoje greičiau yra ne iššokimas aukščiau bambos, o savo potencialo realizavimas. „Juventus“ turi vieną geriausių visų laikų vartininkų, karjeros pike esantį gynybos ketvertą, visišką žvaigždyną saugų grandyje, o atakos smaigalyje rungtyniauja bene geriausią futbolą karjeroje žaidžiantis ir charakterio problemas į šalį padėjęs Carlosas Tevezas bei pagaliau atsiskleidęs Alvaro Morata.
Šiųmetis „Juventus“ yra dvigalvis monstras visos Europos kontekste. Esminis žodis šioje frazėje yra dvigalvis – ši komanda gerai žaidžia ne tik gindamasi bei kontraatakuodama, bet ir spausdama ir dominuodama prieš varžovus. Tai, kad jie iš Čempionų lygos pašalino „Real“, nėra joks siurprizas.
„ItalJuve“
Taip pat dažnai pamirštamas faktas – „Juventus" žaidėjai yra Italijos rinktinės pagrindas. Rinktinei dažnai netgi klijuojama pravardė „ItalJuve“, kuri pakankamai tiksliai atspindi Turino komandos įtaką šalies rinktinei.
Nieko nestebina faktas, jog dažnai į startinę Italijos rinktinęs sudėtį patenka penki, šeši ar netgi septyni „Juventus“ žaidėjai. „Azzurri“ sėkmė, atmetant praėjusių metų Pasaulio čempionatą, tokį vienos komandos dominavimą nacionalinėje rinktinėje daro dar įspūdingesniu.
Turiniečių žaidėjai sudaro pagrindą komandos, kuri pateko į 2012-ųjų Europos čempionato finalą bei užėmė trečią vietą 2013-ųjų Konfederacijų taurėje. Kelyje link šių pasiekimų buvo ir įspūdingų rungtynių. „Juventus“ žaidėjų vedama Italijos rinktinė Europos čempionato ketvirtfinalyje anglams pravedė puikaus futbolo pamoką, o pusfinalyje sudaužė vokiečių viltis užkariauti Europą. Tų pačių vokiečių, kurie po dviejų metų su mažai pasikeitusia sudėtimi tapo pasaulio čempionais.
Konfederacijų taurės pusfinalyje „ItalJuve“ per 120 minučių parodė geresnį futbolą nei pasaulio ir Europos čempionai Ispanai, tačiau pranašumo paversti įvarčiais nepavyko ir su viltimis iškovoti taurę teko atsisveikinti po 11 m. baudinių serijos.
Ar pavyks išsilaikyti viršūnėje?
Problema yra vienintelė – kaip išsilaikyti tokiame lygyje ilgą laiką? Realybė tokia, jog „Juventus“, nors ir stabiliai finansine prasme kylanti komanda, toli gražu nėra tokia turtinga kaip „Barcelona“, „Bayern“ ar „Real“, o finansai ir pajamos neabejotinai yra vienas didžiausių futbolo klubo statūros rodiklių.
Madrido „Real“ šią vasarą po itin nesėkmingo sezono greičiausiai atsisveikins su Carlo Ancelotti, o komandos sudėties turėtų laukti ženklios permainos. Visai tikėtina, jog „Juventus“ klubo direktorius Giuseppe Marotta sulauks nemažai skambučių iš Madrido.
Per artimiausius du metus „Real“ A.Moratą gali susigrąžinti kada panorėję dėka kontrakte esančios sąlygos. „Real“ turbūt be vargo galėtų padvigubinti ar net patrigubinti Paul‘o Pogba ar Arturo Vidalio algas, o tai yra žaidėjai, kurie ženkliai sustiprintų „morengus“. Ar „Juventus“ galėtų pasiūlyti tą patį? Vargu. Tam greičiausiai reikėtų laužyti klubo algų struktūrą.
Nemažesnė grėsmė „Juventus“ sudėčiai kyla iš Anglijos. Nauja „Premier“ lygos TV sutartis, įsigaliosianti nuo 2016-17 sezono, dar labiau padidins šios šalies klubų pajamas, tad tokie klubai kaip „Arsenal“, „Chelsea“, „Manchester City“ ar „Manchester United“ perėjimų rinkoje disponuos dar didesniais pinigais nei dabar.
Tad netgi nepaisant to, kad „Juventus“ finansinė padėtis gerėja, tikėtina, jog finansinė atskirtis tarp jų ir „Premier“ lygos gigantų nuo 2016-ųjų padidės dar labiau.
Padidėjusi Anglijos klubų finansinė galia greičiausiai reikš dar vieną žaidėjų kainų ir algų infliacijos bangą. Galime neabejoti, jog Madrido „Real“ ras užtektinai resursų tam, kad plauktų kartu su šia numanoma banga. Tą patį greičiausiai bus galima pasakyti ir apie „Barcelona“ bei „Bayern“. O „Juventus“? Sakykime taip – laikyti tempą jiems bus labai sunku.
Paulius Viluckas, 15min.lt
