„Palauk, kelias minutes pasikalbėsiu ir galėsime eiti“, – per visą Jonavos sporto arenos salę komandos draugui Yongilui Jeonui sušuko naujasis „Jonavos“ komandos saugas Josephas Di Chiara. Ledo ritulio valstybėje Kanadoje gimęs ir užaugęs 26 metų futbolininkas per savo gana neilgą karjerą jau spėjo pagyventi Rusijoje, Vengrijoje, Kazachstane ir dabar jis – Lietuvoje.
Nuolat besišypsantis ir gera energija tiesiog spinduliuojantis „Jonavos“ barzdočius papasakojo apie savo futbolininko karjerą ir pirmuosius įspūdžius Jonavoje.
– Trumpai papasakok apie save ir apie tai, kaip pradėjai žaisti futbolą.
– Futbolą pradėjau žaisti Kanadoje, iš Rusijos atvykusių žmonių įkurtame klube „Spartacus Soccer Club“. Vėliau išvykau į Rusiją, dalyvavau keletoje peržiūrų. Žaidžiau Samaros „Krylja Sovietov“ klube. Rusijoje iš viso praleidau ketverius metus. Žaidžiau ir Maskvos „Torpedo“ komandoje, paskui išvažiavau į Vengriją, į „Kecskemeti“ komandą, po to buvau Kazachstane, „Okžetpes“ ekipoje. Praėjusį sezoną praleidau Kanadoje, Kanados profesionalų lygoje. O dabar atvykau čia.
– Esi iš Kanados, kuri yra laikoma ledo ritulio valstybe. Kodėl pasirinkai būtent futbolą?
– Aš žaidžiau ir ledo ritulį bei manau, kad buvau pakankamai geras ledo ritulio žaidėjas. Bet man labiau patiko žaisti futbolą ir mane užvaldė būtent futbolo aistra. Nėra taip, kad, jei tu esi iš Kanados, būtinai privalai būti ledo ritulininkas.
– Tai – tarsi stereotipas.
– Būtent. Lygiai toks pats yra tai, kad visi žmonės Lietuvoje būtinai turi žaisti krepšinį.
– Kas yra tavo mėgstamiausias futbolininkas?
– Kai augau, man labai patiko Frankas Lampardas iš Anglijos „Chelsea“ klubo. Kanadoje mes labai dažnai žiūrėdavome būtent Anglijos „Premier“ lygos rungtynes. Aš esu matęs labai daug Anglijos lygos mačų per kabelinę televiziją. Man imponavo F. Lampardo gebėjimas puikiai žaisti aikštės viduryje, bet kartu ir mušti įvarčius.
– Tu žaidi toje pačioje pozicijoje kaip ir F. Lampardas.
– Taip. Kaip minėjau, jo sugebėjimai kontroliuoti aikštės centrą ir tuo pačiu mušti įvarčius man itin patinka. Jis yra vienas geriausių pasaulyje žaidėjų, atliekančių šias funkcijas.
– Kaip jautiesi, atvykęs į Lietuvą ir į Jonavą?
– Gyvenu Jonavoje ir man čia labai patinka. Esu gyvenęs Rusijoje, Kazachstane, bet Lietuvoje kol kas jaučiuosi geriausiai. Tai – maža, bet maloni ir tikrai europietiška šalis.
– Lietuva yra net mažesnė nei Ontarijo provincija Kanadoje, kurioje esi gimęs.
– (šypsosi) Taip, daug mažesnė. Tačiau, pavyzdžiui, kai Rusijoje eidavau, tarkime, apsipirkti, visuomet jaučiausi svetimas, nesavas. O čia jaučiuosi daug maloniau, žmonės mane priima labai gerai. Galiu tiesiog pasakyti, kad nekalbu lietuviškai ir visi stengsis padėti ar patarti. Tai tikrai padeda jausti geriau ir maloniau. Kai tu išvyksti iš savo gimtosios šalies į kitą valstybę, visada turi adaptuotis, o toks malonus sutikimas ir elgesys su tavimi tą adaptaciją padaro kur kas lengvesne.
– Esi gana jaunas žaidėjas, tačiau jau gyvenai ne vienoje užsienio valstybėje.
– Taip, esu lyg keliautojas aplink pasaulį (šypsosi). Tai padeda įgauti patirties, pamatyti skirtingas futbolo ir gyvenimo kultūras. Būdamas toli nuo namų, privalai greičiau užaugti ir tapti kuo labiau savarankiškas. Jei toks netapsi, neišgyvensi.
– Kodėl pasirinkai „Jonavos“ ekipą?
– Mano agentas man pasakė, kad yra susidomėjimas manimi iš Lietuvos, o aš norėjau grįžti žaisti į Europą. Taip ir atsiradau čia.
– Jau sužaidei savo pirmąsias rungtynes A lygoje. Mačas prieš Marijampolės „Sūduvą“ komandai buvo nesėkmingas. Kaip pats vertintum rungtynes ir savo pasirodymą?
– Tai buvo sunkios rungtynės. Tačiau, nepaisant to, kad pralaimėjome, manau, kad atlikome gerą darbą. Tačiau „Sūduva“ yra puiki komanda ir, supranti, kai tavo pirmas mačas yra prieš čempionus, tai tikrai yra dar sunkiau. Tačiau stengiuosi dirbti toliau ir tobulėti.
– Kokios, tavo manymu, yra tavo stipriosios pusės futbolo aikštėje?
– Mano pagrindinis privalumas yra mano galva. Aš išmokau visada galvoti ir mąstyti aikštėje. Nuolat galvoju apie tai, kas vyksta aikštėje ir ką reiktų daryti toliau. Manau, kad mano futbolo IQ yra pakankamai aukštas – visada mąstau apie žaidimą ir apie tai, kaip pakeisti aikštėje vykstančius įvykius. Taip pat naudojuosi savo atletiškumu, kuris man irgi dažnai padeda.
– Italijos futbolo legendos Andrea Pirlo autobiografinė knyga vadinasi „Mąstau, vadinasi, žaidžiu“.
– Taip, skaičiau šią knygą. Esu skaitęs nemažai futbolininkų autobiografinių knygų ir apskritai knygų apie futbolą. A. Pirlo inteligentiškumas ir žaidimo suvokimas yra itin aukštas, stebėjau jį ir tada, kai jis žaidė Niujorke, „New York City“ klube. Jis turi vieną geriausių žaidimo supratimą pasaulyje. Galbūt jis nėra pats stipriausias fiziškai, greičiausias ar turintis geriausią smūgį, tačiau jo intelekto koeficientas – unikalus. Jis yra tikras futbolo maestro.
