Nuomos pagrindais Belgrado „Zemun“ ekipoje žaidžiantis žalgirietis Justas Lasickas oficialiai užbaigė bene sunkiausią, bet tuo pačiu – ir įdomiausią karjeros sezoną. Tiesa, pabaigtuvės nebuvo smagios nes lietuvio ekipa Serbijos čempionate prieš žiemos pertrauką patyrė tris nesėkmes iš eilės.
Trečiadienį Serbijos Superlygos 22 turo rungtynėse „Zemun“ svečiuose 0:1 nusileido Bačka Palanka ekipai. Vienintelį įvartį šeimininkai pelnė 52 min. realizavę 11 m baudinį. J.Lasickas ir vėl rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė visas 90 minučių. Per 22 turus 20-metis lietuvis „Zemun“ gretose sužaidė 20 rungtynių ir pelnė 2 įvarčius. Beje, pirmąjį tikslų smūgį J.Lasickas atliko būtent pirmame čempionato rate įvykusiose rungtynėse su Bačka Palanka ekipa.
Trečią nesėkmę iš eilės patyrusi „Zemun“ komanda Serbijos čempionate smuktelėjo į 12 vietą. 21 tašką po 22 rungtynių turinčią J.Lasicko ekipą pasivijo taip pat 21 tašką surinkusi Bačka Palanka komanda. 16 komandų pirmenybėse pirmauja 57 taškus turintis Belgrado „Crvena Zvezda“, o paskutinę vietą užima 14 taškų surinkusi Belgrado „Rad“ komanda.
Kitas rungtynes „Zemun“ žais 2018 m. vasario 17 dieną. Tačiau ilgai poilsiauti J.Laciskui neteks. „Rimtų atostogų neturėsiu, nes jau sausio pradžioje komanda pradės pasirengimą antrai sezono daliai. Serbijoje tradiciškai futbolininkai ilsisi vasarą, o žiemą yra tik trijų savaičių pertrauka. Tad artimiausią savaitę praleisiu Barselonoje, aplankysiu draugus, po to grįšiu į Lietuvą ir su artimaisiais atšvęsiu Šv.Kalėdas bei pasitiksiu Naujus metus. O paskui grįšiu į Serbiją ir kartu su komanda kibsiu į darbą“, – teigė J.Lasickas.
-Justai, kaip vertini Serbijoje praleistą pusmetį?
-Asmeniškai savo žaidimu tikrai esu patenkintas. Sužaidžiau 20 rungtynių, bene daugiausiai komandoje, gavau neįkainojamos vyrų futbolo patirties. Šiek tiek apmaudu, kad nepavyko pasiekti geresnių rezultatų su komanda, patyrėme kelias nesėkmes su varžovais, kuriuos galėjome ir turėjome įveikti.
Manau, kad mums paprasčiausiai pritrūko jėgų. Turėjome nemažai traumuotų žaidėjų, prisirinkome geltonų kortelių. O mes neturime ilgo atsarginių žaidėjų suolelio, tad kelių pagrindinės sudėties futbolininkų trūkumas labai jautėsi. Be to, trūko ir šiek tiek sėkmės. Žaidėme su savo lygio varžovais, jei būtume juos įveikę mūsų padėtis būtų geresnė.
-Serbijos čempionate pasižymėjai dviem įvarčiais. Ar galėjo būti daugiau tikslių smūgių?
-Tikrai ir norėjau, ir galėjau įmušti daugiau įvarčių. Po tų pirmų labai norėjosi dar bent kelis įmušti. Ir progų turėjau beveik kiekvienose rungtynėse, paskutiniame susitikime pataikiau į virpstą. Tikiuosi, kad kitais metais įvarčių bus daugiau.
-Po 22 turų komanda užima 12 vietą, o nuo aštuntos pozicijos skiria 12 taškų. Kokie tikslai keliami „Zemun“ ekipai?
-Antrame rate mums liko dar 8 rungtynės, o paskui čempionato dalyviai bus suskirstyti į dvi grupes – pirmą aštuonetą ir antrą bei tęs kovą tarpusavyje. Prieš sezoną komandai buvo iškeltas tikslas – patekti į pirmą aštuntuką, bet visi mato ir suvokia, kad su mūsų finansinėmis galimybėmis tai nėra realu. Čempionate yra ir gerokai turtingesnių, ir didesnį žaidėjų pasirinkimą turinčių komandų. Bet sugrįžę po pertraukos dar mėginsime kabintis į pirmą aštuntuką.
-Ką gali pasakyti apie serbišką futbolą?
-Serbiškas futbolas yra tikrai kietas, vyriškasi ir intensyvus. Bet aš nuo mažens įpratęs, kad prieš mane žaidžia kietai, kerta per kojas, tad žinau kaip su tuo tvarkytis. Apskritai, man Serbijoje labai patinka. Manau, kad gavau unikalų šansą ir privalau juo pasinaudoti. Juo labiau, kad „Zemun“ komandoje jaučiuosi labai gerai, futbolininkai mane šiltai priėmė, čia žaidžia ir keli Andrijos Kaludjerovičiaus bei Matijos Ljujičiaus draugai. Per tuos kelis mėnesius pradėjau neblogai suprasti serbiškai, tiesa, kalbėti dar sunkoka. Bet dauguma futbolininkų ir treneriai gerai kalba angliškai, tad problemų dėl to nėra.
-Ar tai pats intensyviausias ir sunkiausias karjeros etapas? Kaip pavyko atlaikyti tekusį krūvį?
- Be abejo, šis pusmetis tikrai nebuvo lengvas, bet tuo pačiu ir labai įspūdingas. Nuo liepos mėnesio žaidžiau tiek „Zemun“ ekipoje, tiek ir Lietuvos jaunimo rinktinėje, gavau daug žaidimo laiko, krūvis tikrai buvo nemenkas. Bet aš atvykau gerai pasiruošęs fiziškai, be to, ir pačioje Serbijoje dar spėjau padirbėti su komanda, tad fizinių problemų nebuvo, pavyko išvengti ir traumų. Dabar jaučiasi tik šioks toks psichologinis nuovargis. Reikia truputį pabūti be futbolo, kad atsirastų taip vadinamas kamuolio, žaidimo alkis. O tada su naujomis jėgomis ir ambicijomis kibti į darbą.
