Lietuvos jaunimo rinktinės kapitonas Justinas Januševskis „Trakų“ klubo virtuvę žino kaip nuluptą. Pirmą sutartį vos penkiolikos metų su riteriais pasirašęs vidurio gynėjas šiemet žaidžia sunkiausią sezoną per savo karjerą. Gal ne tiek sunkiausią, kiek banguotą, kuriame netrūko ir gerų rungtynių, ir prastesnių, ir praleistų ant suolo.
„Trenerio pasitikėjimas manimi sezono metu menko. Galbūt, ir tai prisidėjo prie to bangavimo. Galbūt, kitos priežastys. Aišku, kad prisidėjo tas nelemtas pralaimėjimas Taline, kuris mus nugramzdino į gilią duobę. Ne tik man po tų rungtynių buvo sunku grįžti į normalų ritmą“, – pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo J.Januševskis, pastaruoju metu žaidžiantis geriausią futbolą šį sezoną.
Justinai, atvykus į klubą naujajam treneriui Sergejui Kovalecui, tau vėl atsirado vieta starto sudėtyje. Kas pasikeitė?
Gal kažkiek buvau pristabdęs, bet jaučiu, kad prie naujojo trenerio tobulėju. Iš šono lengviau matosi, bet pats jaučiu, kad pridėjau. Aišku, džiaugiuosi, kad treneris manimi pasitiki. Man tereikia už tą pasitikėjimą atsidėkoti geru žaidimu.
Jei turėtum galimybę pasirinkti vieną žaidimo savybę, kurią galėtum maksimaliai greitai pagerinti. Kas tai būtų?
Norėčiau geriau matyti aikštę ir perimti daugiau kamuolių.
Ar labai skiriasi S.Kovaleco žaidimas nuo buvusių trenerių Edgaro Jankausko ar Valdo Urbono?
Visi trys treneriai yra savo darbo žinovai, dėl to būtų neetiška kažką išskirti iš vieno ar kito. Naujasis treneris propaguoja žaidimą kraštais. Manyčiau, šis skirtumas yra didžiausias.
Šiuo metu „Trakai“ tvirtai užima antrą poziciją ir bent kol kas atrodo, kad ji sunkiai pajudinama. Ar nesunkiai?
Iki sezono pabaigos dar septyni turai, tad nemanau, kad negalime pakovoti dėl pirmos vietos. „Žalgirio“ atotrūkis nėra mažas, tačiau viskas įmanoma. Aišku, „Žalgiris“ turi ilgesnį žaidėjų suolelį, kuris leido šiai komandai atsiplėšti nuo mūsų, tačiau dar ne vakaras. Žinoma, kad norėtųsi aukso, bet antra vieta du sezonus iš eilės tikrai nebūtų prastas rezultatas.
