17 metų treneriu dirbantis Jurgenas Kloppas laimėjo ne vieną svarbų mačą ar titulą ir futbolo pasaulyje neatsitiktinai yra priskiriamas prie geriausių planetos futbolo trenerių. 2015 metais vokietis prisijungė prie „Liverpool“ klubo, kuriame stengiasi įdiegti ne tik jam priimtiną žaidimo filosofiją, tačiau ir sukurti tokią atmosferą, kuri jam leido turėti pasisekimą „Mainz“ ir „Borussia“ ekipose. Pristatome Goal portalo apžvalgininko Raphaelio Honigsteino straipsnį, kuriame savo išskirtine futbolo filosofija dalijosi ir pats treneris iš Vokietijos.
„Liverpool“ treneris Jurgenas Kloppas iki šiol graužia save dėl vienos akimirkos, kuri jau negrįš į jo gyvenimą. Jis galvoja, kaip tuo metu jis būtų jautęsis. Jis įsivaizduoja, kokia tuo metu būtų buvusi išraiška jo sūnaus veide. Visa tai dėl to, jog vokietis praleido pirmąją savo sūnaus dieną mokykloje: tuo metu neįprastą puolėjo-gynėjo vaidmenį užėmęs futbolininkas vietoje to turėjo dalyvauti treniruotėje „Mainz“ ekipoje.
Nepaisant to, jog J. Kloppas iki šiol gailisi dėl šios dienos, kaip ir iš bet kurio kito nesėkmingo epizodo savo gyvenime, jis stengiasi išmokti įgyta pamoką ir patobulėti. Todėl, kai po dešimtmečio J. Kloppas jau pats buvo šios komandos treneris, jis be jokių dvejonių išleido savo auklėtinį Fabianą Gerberą į jo mamos gimtadienio vakarėlį, nepaisant to, jog tuo metu Vokietijoje treneriai beveik visados futbolininkus priversdavo laikytis griežtos drausmės ir žaidėjai net negalėdavo pagalvoti apie tokias pramogas sezono metu.
Visgi, J. Kloppas buvo kitoks ir nuo pat savo trenerio karjeros starto viską darė sau priimtinu būdu, o to svarbi dalis buvo priversti visus klube jaustis patogiai ir maloniai. Jis nori, kad klubo nariai nebūtų suvaržyti ir jiems nereikėtų visada bandyti įtikti treneriui. Tai yra vienas iš svarbiausių vokiečio principų dirbant trenerio darbą.
„Kasdieninė verslo dalis futbole žaidėjams nėra maloni“, - pripažino 50-metis treneris, kuris sutiko duoti išskirtinį interviu Goal portalui.
„Jei tu jautiesi kaip asmuo, kuris yra mėgstamas tik tada, kai jis puikiai atlieka savo darbą – tu nesijausi gerai. Būtent todėl stengiuosi, kad mano auklėtiniai būtų nepriklausomi nuo pašalinės kritikos.
Kritika yra svarbi, tačiau jos tendencijos yra tokios, kad ji būna arba per daug negatyvi, arba per daug pozityvi. Kai tu įmuši tris kartus, visi sako: „Fantastika! Kaip tu jautiesi?“ ir panašiai. Niekam neįdomus tas vyrukas, kuris atliko perdavimą ar sukūrė įvartį.
Kaip treneris aš žinau, jog tas žaidėjas kitose rungtynėse trijų įvarčių nepelnys. Tu tiesiog turi su tuo susitaikyti. Būtent todėl pagalba jiems tapti nepriklausomais ir pasitikinčiais savimi žmonėmis yra labai svarbi mano darbo su komanda dalis“, - atskleidžia vokietis.
Per savo 17 metų karjerą J. Kloppas įsitikino, kad blokuoti skriejančius nemalonius komentarus ar komplimentus yra būtina. Per savo metus vadovaujant komandoms jis ne tik džiaugėsi sėkme: iškovota istorine vieta „Bundesliga“ pirmenybėse su „Mainz“ ar dviem šių pirmenybių čempionų titulais iš eilės su „Borussia“, tačiau ir sunkiais momentais, iš kurių labiausiai išsiskyrė 2014-2015 metų sezonas, kai žiemos pertraukos metu jo vadovaujamas klubas buvo iškritimo iš lygos zonoje. Nepaisant to, jog strategas pripažįsta, jog tie metai buvo beprotiškai sunkūs, jis niekada nekeitė savo darbo metodų.
„Tai buvo siaubingi metai. Visgi tuomet aš sakiau: „Nemanau, kad padariau daug klaidų“. Ir žmonės man turėjo atsaką: „Dabar jis tikrai išsikraustė iš proto“. Aš taip pat teigiau, jog tuo metu buvau geresnis treneris nei prieš tris metus. Niekas nenorėjo manęs klausytis, tačiau tai nėra taip svarbu. Mes buvome įsitikinę, kad jei viską ir toliau darysime teisingai bei išliksime tikra komanda, galiausiai viskas vėl pradės veikti“, - prisiminimais apie sunkų sezoną dalijosi treneris.
Sezoną „Borussia“ baigė sėkmingai ir galiausiai užėmė septintą poziciją Vokietijos čempionate, kurios užteko norint iškovoti vietą Europos lygoje. Neišsemiamas J. Kloppo pasitikėjimas savimi galiausiai buvo patvirtintas ir faktais: prabėgus keliams mėnesiams po sezono finišo, „Liverpool“ klubo statistikos departamentas jam pateikė skaičius, kurie patvirtino, jog Dortmundo klubas turėjo „keisčiausią visų laikų sezoną“, o ypač tai jautėsi pirmoje sezono pusėje. Jų klubas pagal sukurtas progas lygoje užėmė antrąją poziciją, o pagal varžovams leistus sukurti šansus taip pat žengė antroje vietoje, tačiau „Borussia“ neišnaudojo savo progų, o varžovai beveik visas paversdavo įvarčiais, o tai lėmė tokius nesėkmingus komandos rezultatus.
„Nebuvo jokių abejonių. Tu visada turi užduoti klausimus, tačiau nereikia abejoti tuo ką darai. Lygiai taip pat mes užduodame klausimus ir kai laimime. Aš nesitikiu tobulybės iš savo žaidėjų ir savęs paties, tačiau turėti klausimų yra normalu.
Netgi po pergalių mes iš karto klausiame savęs: kaip mums reikėtų pradėti kitas rungtynes, kaip išlaikyti mūsų formą ir taip toliau. Aš to nelaikau abejonėmis. Niekada gyvenime neturėjau tokios minties: „Po galais, ką aš jiems dabar galėčiau pasakyti?“. Visada gali rasti paaiškinimų bei atsakymų“, - įsitikinęs J. Kloppas.
Toks tvirtas trenerio nusistatymas atkeliavo iš netikėto šaltinio. Būdamas paauglys J. Kloppas mėgdavo skaityti „Mortą ir Philą“ – komiškas istorijas apie du slaptuosius agentus, kurie patirdavo žiaurius nelaimingus atsitikimus, kurie juos rimtai sužalodavo, bet tik tam kartui, nes jau kitoje pasakojimo dalyje jie ir vėl būdavo visiškai sveiki.
„Tas mažas laikas, kurio šiems charakteriams prireikdavo atsistatyti prilygo genialumui. Nesvarbu ar tu buvai priplotas prie žemės, suvažinėtas ar nukritai nuo 800 metrų kalvos – galiausiai viskas tęsdavosi toliau. Kitais žodžiais: visada būna kitos rungtynės, kuriose viską gali padaryti teisingai“, - dar 2005 metais kalbėjo vokietis.
Visgi, trenerio darbas yra sunkus ir jame teigiamos emocijos greitai gali pasikeisti į neigimas. Ar tuomet treneriui netenka apsimetinėti?
„Aš niekada nevaidinu“, - atskleidžia treneris, kuris kaip pavyzdį pateikė istoriją, kai vieną dieną iš žaidėjo jis staiga patapo komandos strategu.
„Atsimenu, kai žaidėjams sakiau, jog tai buvo geriausia „Mainz“ komanda, kurioje aš buvau žaidęs ir man būtų labai sunku patekti į ekipos sudėtį kaip žaidėjui. Aš buvau įsitikinęs savo futbolininkų meistriškumu, todėl man nereikėjo apsimetinėti. Aš tiesiog jiems pasakiau tai, ką aš nuoširdžiai galvojau ir galiausiai jie pradėjo manimi tikėti.“
Kai J. Kloppas tapo „Mainz“ treneriu, ši ekipa kovojo dėl išlikimo antroje Bundeslygoje. Po to, kai vokietis įdiegė jo mokytojo, buvusio „Mainz“ trenerio Wolfgango Franko zoninės gynybos sistemą, šis klubas ne tik išvengė iškritimo, tačiau ir buvo netoli pakilimo į aukščiausiąją lygą. Į „Bundesliga“ ekipa pateko trečiuoju bandymu, o tuo metu dar jaunas treneris pasiekė istorinį pasiekimą šiam klubui.
„Aš supratau, jog kaip treneris aš neturėjau jokios patirties, tačiau buvau toks susijaudinęs gavęs galimybę pradėti šį darbą, kad aš nė karto nesusimąsčiau, jog galėjau būti atleistas. Tik po kelių metų aš suvokiau, kad jei „Mainz“ būtų mane atleidusi, niekas daugiau nebūtų man davę antrosios galimybės trenerio poste. Žiūrint į tai dabar, manau, kad tai buvo šie tiek savižudiška misija“, - mano J. Kloppas.
Klausantis kaip apie futbolą J. Kloppas kalba dabar, sunku įsivaizduoti, jog buvo metas, kai vokietis nė kiek nesimėgavo šiuo žaidimu. Žaisdamas talento stokojusioje „Mainz“ ekipoje, jis buvo mažai uždirbantis puolėjo-gynėjo pozicijos žaidėjas antroje Vokietijos lygoje. Pačio 50-ties metų stratego teigimu, tuo metu jam futbolas buvo tik galimybė kovoti dėl išgyvenimo.
„Aš neturėjau jokio kito darbo. Aš turėjau susitvarkyti su keliamu spaudimu ir taip pat susitaikyti su savo vidinėmis kovomis dėl to, jog man trūko meistriškumo futbolo aikštėje.“
Pradėjęs futbolininko karjerą savo mažo miestelio „TSV Glatten“ jaunimo ekipoje, J. Kloppas netruko įsitikinti, koks sunkus profesionalaus futbolininko gyvenimas.
„Aš nuvykau į Frankfurto „Eintrach“ peržiūrą ir apsidairiau: „Oho, jie yra geri“. Tuomet pamačiau Andy Mollerį – tokio pačio amžiaus žaidėją kaip aš, kuriam taip pat buvo 19 metų. Žiūrėdamas į jį pagalvojau: „Jei tai yra futbolas – aš žaidžiu visiškai kitokį žaidimą.“ Jis buvo pasaulinės klasės žaidėjas. O aš? Aš aplamai nebuvau jokios klasės..“, - futbolininko karjeros pradžią prisiminė vokietis.
Savo tikrąjį pašaukimą J. Kloppas atrodo tik tada, kai iškeitė bucus į taktikos lentą ir sukūrė tai, ką vokiečiai vadina Gesamtkunstwerk: liepsnojantį derinį, kuriame žiba abejingų nepaliekantis atakuojantis futbolas, specialus ryšys komandos persirengimo kambaryje bei fanai, kurie komandą palaiko iš visos savo širdies. Visą tai matėme „Mainz“ klube, vėliau visa tai buvo pakartota „Borussia“ ekipoje, o dabar šis procesas vyksta ir „Liverpool“ komandoje.
„Sukurti situaciją, kurioje visi jaučiasi svarbūs, mėgaujasi tuo ką daro, žino koks yra jų darbas, jaučiasi gerbiami bei reikalingi – tai yra tai, apie ką ir turėtų suktis šis gyvenimas.
Būtent taip tu turėtum prisiminti savo laiką futbolo klube. Aš suprantu, kad gyvenime yra daug skirtingų potyrių: gerų bei blogų. Tačiau, kai aš pagalvoju apie geruosius – aš savo kūne jaučiu šiurpuliukus. Tai yra išties fantastiška. Galbūt tai yra kažkoks išgyvenimo įgūdis. Visgi, jei kiti jaučiasi taip pat, tuomet mes šioje didelėje kelionėje esame kartu ir vėliau žiūrėdami atgal šį laiką galėsime prisiminti niekaip kitaip, kaip tik su šypsenomis veiduose.
Būtent todėl tu privalai suteikti galimybę visiems būti šio projekto dalimi. Man tai lengva, nes aš suprantu, jog fanai yra labai svarbūs. Galbūt kiti žmonės į šiuos dalykus žiūri kitaip ir kartais fanus pamiršta, tačiau aš niekada nepamirštu žmonių, kurie mums yra svarbūs. Man labai lengva jiems skirti pagarbą, kurios jie nusipelno.“
