Įvarčiu sužibėjęs „Panevėžio“ B kapitonas stebi D. Slijngardo žaidimą

2020-06-26 16:09 © P. Židonio/FK Panevėžys nuotr.

Pirma lyga – vieta jaunieji talentai grūdinasi vyrų futbole ir kasmet viena ar kita žvaigždutė suspindi ryškiau suteikdama vilčių.

Šio sezono starte į save dėmesį atkreipė „Panevėžio“ B komandos kapitonas, krašto gynėjas Evaldas Urmonas. Du įvarčiai per tris turus – ir meistriškas pergalingas smūgis į „Kauno Žalgirio“ B vartus pademonstravo, jog jaunasis futbolininkas turi talento ir atakuojant.

Iš Garliavos kilęs 17 metų žaidėjas Panevėžyje tobulinasi pastaruosius kelerius metus. Apie save jis papasakojo Pirmalyga.lt svetainei.

– Kaip, kodėl pradėjai žaisti futbolą?
– Mokykloje dalindavo lankstinukus su kvietimais į įvairiais sporto šakas. Išbandžiau nemažai sporto šakų. Po kiek laiko pastebėjau, kad lankyti kelias sporto šakas dienoje tiesiog pritrūkdavo laiko, tad nusprendžiau pasilikti vieną sportą – futbolą. Futbolą pasirinkau todėl, nes tuo metu jis man suteikdavo begalinį džiaugsmą bei norą išmokti kažką naujo. Pirmus futbolo žingsnius pradėjau dėti pas trenerį Edviną Sutkų. Po kiek laiko tolimesnius futbolo pagrindus padėjo man įgyti treneris Henrikas Grigas.

– Esi iš Garliavos, Kauno rajono. Kaip atsidūrei Panevėžyje?
– Treniruodamasis Garliavoje sužinojau, jog Panevėžyje yra renkama gimusiųjų 2003 metais komanda. Dalyvavau keliose atrankose, kad patekčiau į šią komandą. Pavyko praeiti atrankas ir gavau pakvietimą į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Jaudinausi, ar pavyks vienam, būnant 12 metų, pakeisti gyvenimo, sportavimo ir mokymosi aplinkas. Labai jaudinausi ir nusprendžiau pasilikti Garliavoje. Kitais metais, kai sukako 13 metų, galutinai nusprendžiau ir pasiryžau išvykti į Panevėžį. Tai buvo didelis žingsnis į savarankiško gyvenimo etapą.

– Kaip apibūdintum save kaip žaidėją? Kokios tavo stiprios savybės, mėgstama pozicija?
– Mano mėgstamiausia pozicija – krašto gynyboje. Tenka dažnai dalyvauti atakose, todėl tai reikalauja nemažai greičio ir ištvermės bei valios pastangų. Panevėžyje žaidžiu kairiu krašto gynėju, todėl tenka daugeli veiksmų atlikti kairiąja koja.

– Įmušei du įvarčius per tris turus, vieną iš jų pergalingą prieš Kauno komandą. Pastarasis įvartis –  svarbiausias tavo karjeroje? Gražiausias?
– Iki šiol tai vienas iš gražiausių mano įvarčių. Bet mano visa karjera dar priešakyje ir tikiuosi svarbesnių, bei gražesnių įvarčių.

– Pernai su komanda žaidėte II lygoje, šiemet Pirmoje. Ar jau spėjai pajusti skirtumą tarp lygų?
– Skirtumas tarp lygų jaučiasi didesniu žaidimo tempu. Turi greičiau priimti sprendimus bei tvirčiau žaisti dvikovose.

–  Kurios rungtynės buvo sunkiausios, kuris varžovas paliko įspūdį?
– Kol kas sužaidėme tik tris turus. Iš šių turų labiausiai įsiminė varžybos prieš Telšių „Džiugą“. Tai buvo pirmos mūsų rungtynės Pirmoje lygoje, todėl pajutome, kodėl „Džiugas“ praeitą sezoną tapo čempionais. Greitas kamuolio vaikščiojimas, galingumai ir žaidėjų patirtis davė mus didelę pamoką.

–  Esi komandos kapitonas. Tave išrinko komanda? Kuriuos žaidėjus savo komandoje įvardintum kaip lyderius?
– Kapitonu išrinko komanda. Kiekvienas žaidėjas atlieka savo užduotį ir duoda didelį indėlį siekiant pergalę. Visi esame kaip viena didelė šeima, palaikome vienas kitą, todėl visi esame lyderiai.

– Ko tikiesi iš šio sezono asmeniškai? Ką galite nuveikti kaip komanda?
– Iš šio sezono asmeniškai tikiuosi įgauti žaidybinės patirties bei pastabų tobulėjimui. Šiuo metu mums svarbiausia yra praktika bei pamokos. Nežiūrint į tai, kad esame jauniausia komanda Pirmoje lygoje, keliame sau kuo aukščiausius tikslus ir nė vienai komandai nesame linkę barstyti taškų.

– Ar futbolininkų, į kuriuos lygiuojiesi Lietuvoje, užsienyje?
– Aš lygiuojuosi į FC „Barcelona“ krašto gynėją Jordi Alba. Kalbant apie Lietuvoje žaidžiančius futbolininkus – stebiu Donovan Slijngard’o žaidimą.

– Vilki marškinėlius su kiek neįprastu 66 numeriu? Kodėl šis numeris?
– 18 numeris, kurį turi Jordi Alba, buvo užimtas. Todėl pasirinkau Trento Alexanderio-Arnoldo 66 numerį.

– Kur save įsivaizduoji po 5 metų?
– Esu žmogus kuris daug svajoja. Pagal mane svajonės turi būti beprotiškos arba net kažkam neįsivaizduojamos, nes kitaip tai tik rytojaus planai. Darbas, darbas ir dar karta darbas. Po penkerių metų pamatysime ar mano svajonės išsipildys.