© JumpStory nuotr.
Vienu geriausių visų laikų pasaulio vartininku laikomas Levas Jašinas šią dieną prieš 61 metus lankėsi Vilniuje ir praleido įvartį. Apie šį epizodą pasakoja knygos apie futbolą autorius, ilgametis „Žalgirio“ aistruolis Rimantas Mackevičius.
Per 75 gyvavimo metus Vilniaus „Žalgiris“ yra ne kartą žaidęs rungtynes, kuriose dalyvaudavo kuris nors aukščiausio pasaulinio lygio futbolininkas.
Vilniuje viešėjo brazilas Romario (geriausias ir rezultatyviausias 1994 pasaulio čempionato JAV žaidėjas atvyko 1992 metų rudenį su Eindhoveno PSV klubu, įmušė įvartį į Dariaus Spetylos vartus), Kijevo „Dinamo“ nesulaikomieji puolėjai Olegas Blochinas (geriausias 1975 metų Europos futbolininkas), Igoris Belanovas (apdovanotas „France Football“ leidinio „Auksiniu kamuoliu“ už puikų žaidimą 1986 metų sezone), geriausias XX amžiaus antrosios pusės Austrijos futbolininkas Herbertas Prohaska, techniškieji sakartveliečiai (gruzinai) Ramazas Šengelija ir Aleksandras Čivadzė, daug kitų puikių žaiėjų. Naujesniais laikais prieš „Žalgirį“ žaidė senegalietis Sadio Mane.
Geriausiu visų laikų pasaulio vartininku pagal Tarptautinės futbolo statistikos federacijos (IFFHS) rinkimus yra tituluojamas Levas Jašinas.
Pirmą kartą su Vilniaus reprezentacine futbolo komanda (tuomet ji vadinosi „Spartaku“) jis žaidė 1953 metų liepos 10 dieną Maskvos „Dinamo“ stadione.
Tai buvo keisti laikai. Rungtynės pagal reglamentą turėjo įvykti Vilniuje, bet buvo perkeltos į Maskvą, nes Maskvos „Dinamo“ ekipa ruošėsi draugiškoms rungtynėms su Švedijos ir Čekoslovakijos komandomis. Šiandien sunku patikėti: šalies čempionato rungtynės tapo pasirengimu kontrolinėms tarptautinėms varžyboms.
Kartą Maskvoje su „Dinamo“ tą sezoną jau buvo rungtyniauta: gegužės 7 dieną vėsiu, bet saulėtu oru stebint 35 000 žiūrovų sužaista 0:0. Liepos 10-ąją komandos į „Dinamo“ stadiono (pagrindinės tuo metu Maskvos sporto arenos) veją įbėgo dar kartą.
Vasarišku saulėtu oru rungtynes stebėti susirinko 25 000 žiūrovų. Pirmose rungtynėse „Dinamo‘ vartus gynė Valteris Sanaja, dabar – Levas Jašinas, jaunas (23 metų), pradedantis vartininkas.
Štai kaip aprašo pirmąjį vilniečių įvartį į Levo Jašino vartus dienraštis „Sovetskij sport“:
„Likus 9 minutėms iki pirmojo kėlinio pabaigos dinamiečiai spiria kampinį. Aukštai pašokęs „Spartako“ vartininkas Tučkus pagauna kamuolį ir greitai sviedžia jį savo saugui. Tas nedelsdamas spiria jį Saunoriui (devintajam numeriui). Pastarasis, pabėgėjęs pirmyn, siunčia kamuolį į kairįjį kraštą. Visi, įskaitant ir „Dinamo“ gynėjus, laukia perdavimo link vartų. Netikėtai kamuolys atrieda toliau nuo vartų esančiam Mačiuliui (aštuntajam numeriui), kuris stipriai spiria į vartus. Jašinas laiku nepagavo kamuolio, ir jis įlėkė į vartų tinklą. Taip vartininko pradėtas derinys baigėsi įvarčiu.“
Taip įmušė įvartį į būsimo geriausio pasaulio vartininko Levo Jašino vartus Juozas Mačiulis (tą dieną žaidė ir jo brolis Aleksandras). Vilniečiai laimėjo pirmą kėlinį 1:0, bet antrajame dinamiečiai išlygino rezultatą.
„Sovetskij sport“ rašo, kad Vilniaus „Spartakas“ tą dieną galėjo įmušti dar kartą ir laimėti:
„Blogai teisėjavo Bogdanovas. Vienu momentu „Dinamo“ baudos aikštelėje Kuznecovas (ketvirtasis numeris) neleistinu veiksmu sustabdė besiveržiantį Saunorį, bet teisėjas į tai neatkreipė jokio dėmesio“.
Rungtynės baigėsi lygiomis 1:1. Didelį indėlį geram rezultatui pasiekti įnešė ne tik įvarčio autorius Juozas Mačiulis, bet ir komandos kapitonas, puolėjas Vytautas Saunoris, vartininkas Vladas Tučkus, gynėjas Algirdas Kulikauskas.
Įdomu, jog L. Jašinas karjeros pradžioje mokėsi ir iš V. Tučkaus. Pasakojama, jog V. Tučkaus treniruotes su Maskvos „Spartak“ komanda (lietuvis iš Vilniaus 1954 m. buvo pakviestas į Maskvą) prieš sezoną stebėdavo ir tuometinis kito Maskvos klubo vartininkas V. Jašinas. Jam patiko V. Tučkaus išėjimas toli nuo vartų, kas tuomet nebūdavo įprasta vartininkams.
Daugelis to meto amžininkų teigia, kad lietuvis buvo ne mažiau talentingas, o kai kuriais aspektais – net geresnis vartininkas. Tačiau dėl drausmės pažeidimų jo karjera nesusiklostė. Į 1956 m. olimpiadą išvyko L. Jašinas, o tuometinio Sovietų lygos čempiono „Spartak“ pirmojo numerio V. Tučkaus, daugelio nuostabai, net nebuvo sudėtyje. Po poros metų rusas jau žaidė Pasaulio čempionate, o V. Tučkaus apskritai nebeliko futbolo elite.
Antrą kartą Vilniaus reprezentacinė komanda (vis dar „Spartakas“ – paskutinį sezoną dar ne „Žalgiris“) L. Jašino (jau 1956 metų Melburno olimpiados aukso medalio laimėtojo, 1958 metų pasaulio čempionato Švedijoje didvyrio, 1960 metų Europos čempiono) ginamus Maskvos „Dinamo“ ekipos vartus puolė lietingą 1961 metų rugsėjo 7 dieną Maskvos „Dinamo“ stadione. Žiūrovų susirinko palyginus nedaug – 8 tūkstančiai (tilpo 50 000). Tą sykį Maskvoje vilniečiams, buvusiems priešpaskutinėje vietoje, įmušti nepavyko. Vilniaus „Spartakas“ pralaimėjo 0:3.
Apsiniaukusią spalio 10 dieną komandos susitiko Vilniuje. Lietuvos pagrindiniame, tuomet dar „Spartako“ vardu vadintame, stadione laisvų vietų nebuvo – visos 18 000 užimtos. Pagrindinis futbolo aistruolių tikslas buvo pamatyti žaidžiantį geriausią pasaulio vartininką ir – jei pasiseks – vilniečių įmuštą įvartį į jo vartus.
Aistruolių viltys išsipildė 31 minutę, kai, rezultatui esant 1:0 svečių naudai, mūsų komandos puolėjas Leonardas Žukauskas taikliu smūgiu pasiuntė kamuolį į pietinius futbolo aikštės vartus, kuriuos gynė Levas Jašinas. Fotografijoje buvo įamžintas Jašinas, einantis išspirti gulinčio vartuose kamuolio.
Vilniaus spartakiečiams nepavyko išsaugoti lygsvaros iki rungtynių pabaigos. 57 minutę Igoris Čislenko, vienas geriausių septintojo dešimtmečio Maskvos „Dinamo“ ir Sovietų Sąjungos rinktinės puolėjų, įšovė kamuolį į Jono Baužos ginamus mūsų vartus. Rezultatas 1:2 nepasikeitė iki rungtynių pabaigos.
Nuotraukai, kurioje Jašinas liūdnai išima kamuolį iš Vilniaus stadiono futbolo aikštės pietinių vartų, buvo skirta daug dėmesio. Kai 1980 metais Vilniaus „Minties“ leidykloje buvo išleistas puošnus ir kruopščiai parengtas nuotraukų albumas, skirtas svarbiausiems Lietuvos sportininkų pasiekimams (autoriai – Mindaugas Barysas ir Vytautas Gudelis, pavadinimas – „Metai ir startai“), ši nuotrauka rado jame vietą.
Gaila, kad joje nėra Leonardo Žukausko, vėliau savo įvarčiais labai prisidėjusio prie 1969 metų Vilniaus „Žalgirio“ pergalių. A. A. Leonardui šiais metais spalio 6 dieną būtų suėję 80 metų.
