Ispanų kapitonas: „Tikiuosi, kad Ricardinho nepasitaupė šioms rungtynėms“

„Vilniuje susitiksime kavos ir kurį laiką pabendrausime, – kiek anksčiau atskleidė Ispanijos rinktinės kapitonas C. Ortizas interviu FIFA.com. – Pasakysiu jam nesidraskyti, nes svarbiose rungtynėse jis visuomet kažkuo nustebina. Tikiuosi, kad šį kartą nepasitaupė (juokiasi – aut. past.)“.

Šiandien vakare juokai ir draugystės kuriam laikui baigsis – Pirėnų derbyje C. Ortizas išves Ispaniją į dvikovą su Ricardinho vedama Portugalija. Aštuonis sezonus kartu klubuose praleidę žaidėjai (septynis – su Madrido „Inter Movistar“ Ispanijoje ir vieną – su Paryžiaus „ACCS“ Prancūzijoje) bus priešininkai aikštėje kaip savo rinktinių kapitonai.

Paskutinį kartą, kai tai atsitiko – 2018 metų Europos čempionate – portugalai laimėjo. Ricardinho ir kompanija pagaliau įveikė ispanus oficialiose rungtynėse ir tai padarė ne bet kur, o finale. Portugalai iškovojo pirmąjį svarbų titulą.

„Jie buvo geresni viso turnyro metu, beveik visas rungtynes sužaidė idealiai, atvyko pasiruošę labai gerai fiziškai, – pripažino C. Ortizas interviu FIFA.com ir teigė, jog negalvoja apie revanšą. – Jei galvotume apie tai, kaip revanšą, įsivaizduokite, ką reiktų galvoti jiems, žinant tai, kiek kartų juos nugalėjome“.

Ispanai iki 2018 metų finalo nuolat įveikdavo portugalus visuose čempionatuose. Tačiau C. Ortizas teigė savo draugui Ricardinho yra pripažinęs, jog tą kartą portugalai buvo geresni.

„Jie to nusipelnė dėl savo pastovumo ir kovingumo“, – sakė ispanas.

Tačiau dabar tarpusavio dvikovų istorijoje bus atverstas naujas puslapis – Ispanija ir Portugalija susitiks dvikovoje dėl vietos pasaulio čempionato pusfinalyje.

Carlosas Ortizas jaučiasi užtikrintai. Puikus pirmasis Ispanijos rinktinės kėlinys prieš Čekiją – geras ženklas prieš ketvirtfinalius.

„Mūsų žaidimas gerėja. Grupių etape padarėme, ką reikia, nors ne geriausiai, kaip galime. Tačiau aštuntfinalio rungtynių su čekais pirmajame kėlinyje pamatėme Ispaniją, kokia norime būti: žaidžiančią intensyviai, agresyviai ir aštriai puolime. Žengėme žingsnį į priekį“, – sakė C. Ortizas, kuris po čempionato Lietuvoje apsivilks FC „Barcelona“ marškinėlius.

Gynėjas (futsale ispaniškai vadinamas el cierre) jau ketvirtą kartą dalyvauja pasaulio čempionate ir supranta, jog tai – turbūt jo paskutinė galimybė iškovoti trofėjų. 2008 ir 2012 metais jis su ispanais suklupo finalinėse rungtynėse.

„Kažkuria prasme tai pats ypatingiausias pasaulio čempionatas. Tai – paskutinis šansas man tapti pasaulio čempionu. Su pasimėgavimu leidžiu kiekvieną dieną čia, – kalbėjo 37 metų Ortizas. – Čia yra daug žaidėjų, kuriems tai gali būti paskutinis turnyras, nors galbūt jie dar apie tai negalvoja. Turime atiduoti maksimaliai pastangų kiekvienose rungtynėse ir kiekvienoje treniruotėje, nes turime šansą laimėti titulą“.

Kontrolinėse rungtynėse prieš Pasaulio čempionatą C. Ortizas sužaidė 200-ąsias rungtynes atstovaudamas Ispanijos rinktinei. Tai pasiekimas, kuriuo pasigirti pasaulyje gali nedaugelis. Paklaustas apie pagrindinį pasikeitimą nuo jaunuolio, kuris debiutavo rinktinėje 2006 metais, jis atsakė paprastai.

„Temperamentas. Anksčiau buvau labiau nervingas, labiau užsidegęs, labiau anarchiškas. Dabar su patirtimi ir rungtynių skaičiumi atėjo ramybė, išmintis, daug ką pergalvoju“, – teigė jis.

Ramybės Ispanijai labai prireiks jau nuo ketvirtfinalio.

„Visos likusios komandos gali tapti čempionėmis, – tikino C. Ortizas – Tarp komandų nėra didelio skirtumo, visos žengė žingsnį į priekį, nebeliko varžovų, kuriuos būtų galima apžaisti lengvai. Ketvirtfinaliai bus nuostabūs“.

Pasiteiravus, kas galėtų būti lemtingais veiksniais, ispanų kapitonas atsakė: „Kas padarys mažiau klaidų ir geriau sužais gynyboje. Labai svarbu, jog visi žaidėjai būtų sveiki. Tai gali būti esminis veiksnys pasaulio čempionate. Dabar visų šansai yra apylygiai“.

Nors C. Ortizas neskrajoja padebesiais, jis įsivaizduoja save iškeliantį čempionų trofėjų spalio 3-ąją Kaune, per savo 38-ąjį gimtadienį.

„Tai būtų vyšnia ant torto po visų metų rinktinėje, svarbių varžybų, keturių pasaulio čempionatų... Tobula kulminacija. Tai būtų padėka mano šeimai, treneriui Venancio Lopezui, su kuriuo daugiausiai praleidau laiko, buvusiems komandos draugams, kurie turėjo tą pačią svajonę ir jos nepasiekė“.