© lff.lt nuotr.
Argentina praleido vienintelį įvartį paskutinėse F grupės rungtynėse FIFA pasaulio salės futbolo čempionate, bet tai buvo įvartis, vertas aukščiausio lygio varžybų. Epizodas prasidėjo perdavimu kulnu ir baigėsi įspūdingai permestu kamuoliu per gynėją ir vartininką į vartus, kurių dydis – vos trys metrai ant dviejų.
Įvarčio autorius – Ali Hassanzadehas, Irano rinktinės kapitonas. Ketvirtą kartą pasaulio čempionate žaidžiantis A. Hassanzadehas per savo karjerą yra pasiekęs įspūdingų rezultatų.
„Tai diskusija, kurią dažnai turiu su komandos draugais. Jie visuomet kalba, kad jei mano vardas būtų Hassanzadinho ar Hassanzadão, greičiausiai būčiau laikomas vienu geriausių žaidėjų pasaulyje“, – juokėsi iranietis, bendraudamas su FIFA.com.
Visgi pats A. Hassanzadehas tikina neieškantis pagyrų.
„Atvirai kalbant – nemanau, kad tai labiai svarbu. Manęs neerzina tai, kad nesu laikomas vienu iš geriausių. Tiesiog stengiuosi susitelkti į savo žaidimą ir mėgautis tuo, ką darau. Man to pakanka“, – sakė jis.
Klausimas išlieka atviras – kaip gali būti, jog žaidėjas, kuris laimėjo keturis AFC Futsalo čempionatus ir tiek pat AFC metų žaidėjo apdovanojimų, taip pat padėjo Iranui iškovoti istorinę bronzą 2016 m. pasaulio čempionate Kolumbijoje, retai minimas kaip vienas geriausių pasaulyje?
„Azijos komandos turi savotišką techniką ir taktiką. Jos žaidžia labiau organizuotą, į komandinį žaidimą orientuotą futsalą, kuris mažiau gražus ir mažiau remiasi žvaigždėmis. Tai galbūt paaiškina, kodėl mūsų žaidėjai šiek tiek mažiau garsūs lyginant su didžiausių Europos ar Pietų Amerikos komandų žaidėjais“, – galimų to prieažasčių ieškojo iranietis.
Nors kuklusis A. Hassanzadehas nesijaudina dėl mažo gerbėjų skaičiaus, jis yra kiek nustebęs dėl mažoko įvertinimo jo komandai.
„Nedažnai būname įvardinami kaip vieni iš favoritų ar pasaulio futsalo grandų, – pripažino žaidėjas, kurio vedamas Iranas pasaulio čempionate užėmė trečią vietą ir pasiekė didžiausią visų laikų Azijos komandų laimėjimą. – Todėl norime dar geriau pasirodyti pasaulio čempionate. Jis parodo, kur esame lyginant su kitomis komandomis ir suteikia mums daugiau matomumo nei bet kuris kitas turnyras. Esame čia su siekiu pakeisti požiūrį į mus, pakeisti žmonių nuomones apie Azijos komandas ir Iraną konkrečiai“.
Irano rinktinė taip pat turi ir kitų motyvacijos šaltinių prieš atkrintamąsias varžybas: pavyzdžiui, prisiminius dramatišką pralaimėjimą rusams 2016 m. pasaulio čempionato Kolumbijoje pusfinalyje.
„Daugelis žaidėjų, kurie yra čia, tuomet taip pat buvo aikštelėje, – kalbėjo A. Hassanzadehas. – Apie tai daug kalbame – prisimename, kaip skaudu tai buvo. Norime kad tai nebepasikartotų. Siekiame aukščiau, nors turime būti realistiškais. Rungtynės vis sunkėja, o komandos vis labiau profesionalėja. Žinome, kad bus sunku, bet mūsų tikslas yra žengti žingsnį aukščiau – į finalą“.
Nors Iranas nepateko į lemiamas rungtynes prieš penkerius metus, jie pasirodė nuostabiai. Pakeliui į pusfinalį iraniečiai įveikė nugalėtojų titulą gynusią Brazilijos komandą. Pergalė aštuntfinalyje buvo neįtikėtinas pasiekimas. Dar labiau jis nuskambėjo dėl to, kad tai buvo paskutinės legendinio Falcao rungtynės su brazilų marškinėliais.
„Tai buvo ypatingas momentas, – prisiminė tą dieną įvartį pelnęs pašnekovas. – Niekas nesitikėjo, kad galima įveikti Braziliją. Vis dėlto rungtynės turėjo prieštaringų emocijų. Teko nepakartojamas jausmas įveikti geriausią pasaulio komandą, tačiau kartu tai buvo ir didelis liūdesys žinant, kad nebepamatysime Falcao aikštėje – pačio įspūdingiausio visų laikų žaidėjo“.
Irano pasirodymas 2016-ųjų čempionate buvo įspūdingas, tačiau nesibaigė šlovingai. Jei 2021-ųjų pirmenybėse komanda pasiektų viršūnę, galbūt ir kapitonas, kuris nevadinamas Hassanzadao ar Hassanzadinho, bet yra tiesiog Ali Hassanzadehas, sulauktų pasaulinio pripažinimo.
