24 – erių metų „Trakų“ vartininkas Ignas Plūkas apie tokį sezono startą tikrai nesvajojo. Pusantro mėnesio gydėsi lūžusią ranką, pasveiko, o tada patyrė tris nesėkmes atstovaujant B komandai.
„Tiesiog nelaimingas atsitikimas. Treniruotės metu užkritau ant rankos ir ji lūžo. Liūdna, bet nieko nepadarysi – ne aš pirmas ir ne paskutinis”, – sakė I.Plūkas, besiruošiantis sugrįžimui į pagrindinę komandą.
Interviu su vartininku apie traumą, sugrįžimą, UEFA Europos lygą bei Lietuvą garsinančius vartininkus.
Ignai, ar tas prabėgusias šešias savaites galima vadinti poilsiu?
Tikrai ne – tai nėra poilsis. Taip jau yra, kad net jei esi traumuotas, vis tiek privalai treniruotis. Nėra taip, kad gulėtum ant fotelio ir galvotum, ką čia veikti. Iš esmės, daug ką darai, ką ir sveikas. Tik tiek, kad visi pratimai be kamuolio.
O po tokios pauzės sudėtinga grįžti į normalų ritmą?
Iš tikrųjų, pirmos dienos atrodė tokios, kad nieko nebemoku, o futbolo dar nesu žaidęs. Net paprasto kamuolio nesugebėjau pagauti. Pradžia sunki, bet po truputį einu į priekį.
Ignai, ką labiau prisimeni: pergales ar pralaimėjimus?
Kalbant apie pralaimėjimus, žinau tai, kad reikia mokėti pralaimėti, tačiau vis tiek į juos reaguoju skaudžiai. O pergales atsimenu žymiai ilgiau.
Jau turi savo taupyklėje pergalę, apie kurią nebus gėda papasakoti anūkams?
Sakyčiau, kad abi pergalės praėjusio sezono UEFA Europos lygoje yra labai malonios. Mano karjeroje jos įsimintiniausios. Tiesa, ir pralaimėjimas susijęs su ta pačia Europos lyga. Praėjusiais metais pralaimėjimas Tetovo „Škendijai“ buvo tikrai skaudus.
Europos lygos tema vis dar populiari rūbinėje?
Dabar nebėra taip, kad kalbėtumėm apie tai, tačiau neabejoju, kad visi tai prisimena. Dabar naujas etapas, todėl žiūrime į priekį. Nauja Europos lyga jau greitai.
Pirmąkart „Trakai“ Europos lygos kvalifikaciją pradės nuo nulinio etapo. Tai privalumas ar minusas?
Sunku pasakyti. Atrodo, kad tam nuliniame etape varžovai nestiprūs, tačiau toks požiūris gali būti klaidingas. Lietuvos klubams nestiprių varžovų nėra. Jau nekalbantt apie tai, kad mums reikia žiūrėti į save. Pagal dabartinį mūsų žaidimą tikrai mums nebūtų lengva nei nuliniame etape, nei bet kuriame etape. Aišku, visi tikime, kad artimiausiu metu viskas susitvarkys.
Kodėl tu vartininkas?
Mano tėtis buvo vartininkas, o aš norėjau būti panašus į jį. Aš labai jaunas stojau į vartus ir praktiškai niekada nebuvo minčių, kad galėčiau būti kitos pozicijos žaidėjas. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, tai Lietuvoje vartininkai neblogo lygio, jiems išvažiuoti iš A lygos yra lengviau nei aikštės žaidėjams, todėl gal ir neprastas mano pasirinkimas (šypsosi).
Nežinau, kaip čia mums taip sekasi.. bet sekasi. Jei vyktų vartininkų pasaulio čempionatas, manau, kad Lietuva dalyvautų jame.
Praėjusiais metais turėjai galimybę „paragauti“ rinktinės. Koks jos skonis?
Tikrai geras (šypsosi). Kai patenki į rinktinę, nenori, kad tai būtų tiesiog vienkartinis atvejis. Tokiais atvejais nori stengtis dar labiau, kad įtikintum trenerį, jog to esi vertas. Kas gali būti aukščiau rinktinės?
Įsivaizduokim situaciją, kad per rungtynes į aikštę įbėga šuo, pradeda varytis kamuolį ir įvaro į tavo vartus..
Neleisčiau įvaryti (šypsosi). Aš esu iš tų vartininkų, kurie galvoja, kad kamuolys vartų tinkle negali atsidurti nei prieš švilpuką, nei po švilpuko. Niekada.
fkt.lt
