Ilgiau nei piramidės: nacionalinio futbolo stadiono statybų chronologija

2024-01-29 11:31 © vilnius.lt nuotr.

Nacionalinio arba Šeškinės stadiono pavadinimas toliau nedingsta iš žiniasklaidos antraščių. 

Tiesa, kaip įprasta, legendomis apaugęs statinys jau daugybę metų yra siejamas su skandalais. Futbolo portalas „EuroFootball.lt“ nutarė sudaryti Nacionalinio stadiono statybų chronologiją.

1985 metais architektas Algimantas Nasvytis pradeda būsimos arenos projektavimo darbus.

Po dviejų metų projektas yra patvirtinamas ir netrukus startuoja statybos darbai. Per kelis metus iškyla stadiono tribūnų griaučiai.

Vis dėlto jau 1993 metais statinys užkonservuojamas.

2006 metais Nacionalinis stadionas yra pripažįstamas nacionalinės svarbos objektu. 2007 metais rengiama projekto taisymo sutartis (korekcijų kaina – 2,5 mln. eurų). Netrukus suplanuojama, kad 2009 metų bus pastatytas 25 tūkst. vietų stadionas. Preliminari pradinių darbų kaina – 107 mln. eurų, tačiau vėliau ji gali didėti kone dvigubai.

2008 metų vasario mėnesį prasideda bendrovės „Veikmė“ vykdytos statybos, kurios netrukus buvo sustabdytos dėl lėšų trūkumo. Po pusmečio Vyriausybė skyrė 29 mln. eurų, tačiau metų pabaigoje pinigų vėl pritrūksta.

Po penkerių metų Vyriausybė vėl mėgina gaivinti projektą. Planuojama, kad statyboms užteks 78 mln. eurų ir arena bus baigta iki 2016 metų.

2016 metų skelbiamas Nacionalinio stadiono koncesininko konkursas, kuriame varžėsi bendrovės „Axis Industires“ ir „Vilniaus nacionalinis stadionas“.

Po kelerių metų vykusių užkulisinių žaidimų 2019 m. „Axis Industries“ žada (už 79,9 mln. eurų be PVM) pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, su kuriuo kartu bus sukurta dar 15 sporto objektų – 1 IAAF reikalavimus atitinkanti lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Komplekse turėjo atsirasti 300 vietų vaikų darželis, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.

Vyriausybė buvo įsipareigojusi per 25 metus komplekso statyboms ir išlaikymui, renginiams (20 dienų per metus) iš viso skirti 53 mln. eurų.

2021 metų antroje pusėje būsimų statybų kaina padidėja kone dvigubai (iki daugiau nei 150 mln. eurų). Tų pačių metų spalio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritaria 156 mln. eurų vertės koncesijos sutarties pakeitimams.

Trišalę sutartį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir investicijų bendrovės „BaltCap Infrastructure Fund“, atstovaujantis koncesininkui ir projekto bendrovei UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Planuojami statybų pabaigos darbai – 2024 metų pabaiga.

2022–2023 metais dėl esamų stadiono griovimo darbų kyla problemų – sprogdinant pamatus, akmenys krenta į aplinkinių namų kiemus, be to, dėl vasaros karščio kyla didelis dulkėtumas, darbai negali vykti visu pajėgumu.

2023 metų rudenį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas išsirinko generalinį rangovą – sutartis turėjo būti pasirašyta su Vilniaus statybų bendrove „Naresta“. Pastaroji užsitikrino 79,2 mln. eurų (be PVM) vertės kontraktą ir darbus privalėjo atlikti per 28 mėnesius.

2023 metų gruodį Nacionalinio stadiono statybų darbai sustabdyti nesutariant dėl kainų indeksavimo.

2024 metų sausio mėnesį skelbiama skandalinga informacija, kad buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis online kazino pralošė milijonus eurų. Po poros savaičių ši informacija pasitvirtina. 

Privataus kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ padavė ieškinį į teismą, kur iš Š. Stepukonio, kazino grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“ bandoma prisiteisti 16,6 mln. eurų. Ši suma gali dar išaugti.

2024 metų vasario mėnesį „BaltCap“ pasitraukė iš stadiono statybų, o arenos statybos darbus mėgina perimti A. Avulio vadovaujama bendrovė „Hanner“.

Metų bėgyje vyksta diskusijos dėl galutinės statybų kainos, o rugsėjo mėnesį pranešama, kad laukiama Europos Komisijos sprendimo. Jei viskas vyktų pagal planą, stadionas atvertų duris 2027–ųjų viduryje.

Daugiau unikalių straipsnių galite rasti čia.