FK „Žalgiris“ varžovo UEFA Europos lygos atrankoje „Sevilla“ gretose yra ne vienas garsus bei tituluotas futbolininkas, tačiau bene žymiausias iš jų – Europos ir Pasaulio čempionas Jesús Navas.
32 metų J. Navas „Sevilla“ klube yra dar žaidžianti legenda, savotiškas simbolis. Jo vardas ir pavardė siejasi su geriausiais klubo metais. Praėjusių metų gruodį jis sužaidė 416-ąsias savo rungtynes Sevilijos ekipoje ir pagerino visų laikų klubo rekordą.
J. Navas gimė netoli Sevilijos esančiame nedideliame Los Palacios mieste, romų kilmės šeimoje trečiasis iš penkių brolių. Šalia pradinės mokyklos, kurioje dirbo tėvas, žaisti futbolą ne visada buvo leidžiama, tad kartais svajodamas tapti profesionaliu futbolininku mažasis Jesus spardydavo apelsinų sulčių dėžutę.
Vieną dieną „Sevilla“ akademijos vadovas – buvęs ilgametis klubo gynėjas Pablo Blanco, kurio rungtynių rekordą J. Navas vėliau pagerino – norėdamas pasižiūrėti vieną perspektyvų vartininką stebėjo rungtynes Los Palacios ir atsitiktinai pastebėjo smulkaus sudėjimo, staigų kaip žaibas vaikiną.
14 metų Jesus kartu su vyresniu broliu Marco iškeliavo į „Sevilla“ jaunimo akademiją. Tiesa, dėl Jesus sudėjimo buvo taip nerimaujama, kad kol kiti komandos draugai laikėsi griežtos dietos, jam buvo leidžiama valgyti beveik viską. Taip pat pasakojama, kad Jesus buvo toks greitas, jog kartą „Sevilla“ klubo sporto centre sugadino bėgimo takelį. 100 metrų jis galėdavo nuskuosti kaip neblogas sprinteris – per 10,8 sekundes.
Netrukus po 18-ojo gimtadienio J. Navas sulaukė dovanos – debiuto Ispanijos čempionate. Tačiau tą sezoną jis sužaidė nedaug ir netgi prarado vietą sudėtyje – kurią užėmė brolis Marco. Visgi šis neišvengė traumų, buvo skolinamas kitiems klubams, o vėliau didžiąją karjeros dalį praleido antrajame šalies divizione.
Tuo metu Jesus atsitiesė ir kitą sezoną prasibrovė į pagrindinę sudėtį. Trečiajame savo sezone prisidėjo prie pirmojo klubo triumfo Europoje. „Sevilla“ nužygiavo iki 2006 metų UEFA taurės finalo, ten 4:0 nušlavė „Middlesbrough“ ir pradėjo savo auksinę erą. J. Navaso dešiniojo krašto duetas su brazilu Dani Alvesu tapo neišsprendžiamu galvosūkiu varžovams. Tad nenuostabu, kad abu žaidėjus pradėjo medžioti turtingiausi Europos klubai.
Vienu metu atrodė, kad Navas persikels į neišsemiamą Romano Abramovičiaus piniginę atradusį Anglijos čempioną Londono „Chelsea“. Klubai sutarė dėl perėjimo mokesčio, žaidėjui beliko tik pasirašyti asmeninį kontraktą. Tačiau išvykti į Angliją, kur kitokia kultūra, kalba ir oras, J. Navasui pasirodė per didelis iššūkis. Kuklus vaikinas norėjo pasilikti namie – Sevilijoje.
Bet tai buvo toli gražu ne vien lojalumas savo komandai. Jaunam žaidėjui dėl agorafobijos simptomų buvo psichologiškai sunku išvykti bet kur toliau nuo namų. Dar prieš metus jis dėl šios priežasties praleido Pasaulio jaunimo (U-20) čempionatą, taip pat retkarčiais praleisdavo ir klubo išvykas į stovyklas ruošiantis sezonui, o kvietimo į Ispanijos vyrų futbolo rinktinę ilgą laiką nesulaukė.
Kaip prisimena komandos draugai, kur nors išvykus iš Sevilijos prireikdavo vos 72 valandų, kol Jesus prasidėdavo panikos priepuoliai. Kartą Jesuso tėvui teko parsivežti sūnų iš Huelvos miesto – kuris yra vos apie 100 kilometrų nuo Sevilijos. Ilgainiui futbolo klubas nutarė skirti žaidėjui psichologinę pagalbą, o brolis Marco apie šią problemą papasakojo ir viešai.
Komandos žaidimui tai pernelyg neatsiliepė. 2006-2007 metų sezonas buvo geriausias klubo istorijoje. „Sevilla“ ne tik apgynė UEFA taurės laimėtojų titulą, bet ir laimėjo Ispanijos taurę, o šalies čempionate po kelių dešimtmečių pertraukos užėmė trečiąją vietą. Ji leido klubui kitąmet debiutuoti UEFA Čempionų lygoje. J. Navas nemušė daug įvarčių, tačiau puikiai asistavo komandos draugams ir per sezoną surinkdavo po keliolika rezultatyvių perdavimų.
Tačiau kito sezono pradžioje klubą sukrėtė tragedija. Pirmose čempionato rungtynėse širdies smūgį patyrė ir po kelių dienų mirė Antonio Puerta. Kartu su juo Jesus gynė „Sevilla“ spalvas nuo pat jaunimo komandos. Antonio žaidė kairiajame saugų linijos krašte, Jesus – dešiniajame. A. Puertos tragedija sudrebino futbolo pasaulį ir visą Sevilijos miestą.
Nepaisant draugo netekties, padedamas specialistų, komandos draugų ir šeimos, J. Navas pradėjo tvarkytis su psichologinėmis bėdomis. 2009-ųjų lapkritį jis pirmą kartą prisijungė prie Ispanijos rinktinės. Komandos stovyklose viename kambaryje su juo visuomet būna geras draugas, dar vienas garsus „Sevilla“ klubo auklėtinis Sergio Ramosas.
2010 metais J. Navas sužaidė kone geriausią savo sezoną ir buvo išrinktas geriausiu atakuojančiu saugu Ispanijos čempionate (vienintelis kartas per šešerius metus, kai šis prizas neatiteko Andresui Iniestai). Taurės turnyro finalo pabaigoje jis užtvirtino „Sevilla“ pergalę įvarčiu. Šį laimėjimą J. Navas paskyrė A. Puertai atminti.
Netrukus laukė Pasaulio čempionatas Pietų Afrikos Respublikoje. Religingoje šeimoje užaugusio Jesus batelius puošė užrašas „Dievas yra meilė“. Sėkmė – su aukštesnių jėgų pagalba ar be jos – ispanus lydėjo iki finalo ir jo metu. Pergalingose finalo rungtynėse saugas žaidė po keitimo. Po dvikovos jis kartu su S. Ramosu demonstravo marškinėlius su buvusio bendražygio A. Puertos atvaizdu.
Dar vienas triumfas atėjo 2012-ųjų Europos čempionate. Jame J. Navas buvo svarbus „Raudonosios furijos“ koziris – pasirodęs po keitimo jis įmušė pergalingą įvartį grupių etapo rungtynėse su Kroatija. Ispanai vėl nužygiavo iki viršūnės ir pasidabino aukso medaliais.
Siekiant aukštumų futbole J. Navasui vis labiau sekėsi ir asmeniniame gyvenime: jis sukūrė šeimą, o išsprendęs psichologines problemas jis pagaliau sutiko išeiti iš komforto zonos. 2013-ųjų vasarą saugas sutiko persikelti į Angliją – ten viliojo naujasis „Premier“ lygos turtuolis „Manchester City“. Vadovaujamas ispanakalbio trenerio Manuelio Pellegrini, J. Navas pasižymėjo įvarčiu laimėtame lygos taurės finale ir buvo reikšminga dalis komandoje, kuri laimėjo Anglijos čempionatą.
Tačiau namų Jesus nepamiršo – dalį uždirbtų pinigų jis investavo į darbo vietų sukūrimą gimtojo miesto Los Palacios gyventojams, kurie nukentėjo nuo ekonominės krizės Ispanijoje. Į gimtąjį miestą jis grįšdavo ir per atostogas. „Žinau, kad baigęs karjerą gyvensiu čia“, – kartą sakė futbolininkas.
Po keturių sezonų Mančesteryje J. Navaso vaidmuo klube sumažėjo ir pernai jis grįžo į „Sevilla“ klubą. „Buvo kitų pasiūlymų, bet norėjau sugrįžti“, – kalbėjo žaidėjas. Jam komandoje buvo patikėta apranga su 16 numeriu, kuris turi atskirą istoriją. Raudonai baltais marškinėliais su skaičiumi 16 vilkėjo A. Puerta, todėl po jo mirties klubas nutarė numerį išimti iš pasiūlos.
Kai 2016-ųjų pradžioje ši tradicija buvo sulaužyta ir numerį pasirinko ekipos naujokas Federico Fazio, klubo aistruoliai neslėpė pasipiktinimo. Tačiau kai 2017 m. gerbėjų numylėtinis J. Navas ruošėsi vėl žaisti Sevilijoje, viskas buvo kitaip. Fanai patys prašė jo vilkėti 16-ąjį numerį. „Jis papildomai įpareigoja. Atiduosiu visas jėgas aikštėje“, – žadėjo futbolininkas per savo pristatymą gerbėjams.
Įžengęs į stadioną tūkstančiams skanduojant jo pavardę jis persižegnojo prie vejos ir šypsodamasis pradėjo žongliruoti kamuolį, tarsi vaikystėje tą sulčių dėžutę. Jesus pagaliau grįžo namo – ir ne dėl baimių, o kaip herojus.
fkzalgiris.lt
