„Trakų“ vyriausiasis treneris Olegas Vasilenka prieš rungtynes su Utenos „Uteniu“, kaip visada, rūbinę paliko paskutinis. Tuomet visos jo mintys buvo sukoncentruotos į rungtynes, o apie būsimą apdovanojimą jis nieko nežinojo. O sužinojęs neslėpė nuostabos. Visiškai nuoširdžiai.
„Jei atvirai, apie tai aš nieko negalvojau. Dėl to man buvo taip netikėta. Visos mintys sukosi tik apie tai, kaip padaryti, kad komanda sužaistų kuo geresnes rungtynes“, – jau kiek atvėsus emocijoms apie savo būseną sakė O.Vasilenka.
Kada konkrečiai jūs sužinojote, kad būsite apdovanotas?
Man pasakė koridoriuje, tačiau aš supratau, kad bus apdovanotas Oscaras. Pagalvojau, o kaip smagu, kad jį įvertino. Apie tai, kad apdovanojimas bus skirtas ir man, sužinojau likus kelioms sekundėms iki oficialaus paskelbimo.
Labai sujaudino?
Sakyčiau, kad taip, nes tai yra komandos nuopelnas. Trenerio apdovanojimas – tai apdovanojimas daugelio žmonių. Aš vertinu tai, kaip nuopelną visų žmonių, kurie stengiasi dėl klubo sėkmės. Man teko garbė priimti apdovanojimą, tačiau, pasikartosiu, tai visų nuopelnas.
Sutikite, kad pirmajame rate buvote toli nuo šio titulo. Kas pasikeitė per vieną ratą, kad komanda gerąja prasme tapo neatpažįstama?
Mes viską darėme palaipsniui. Sprendėme funkcinius, taktinius klausimus. Sezono pradžioje žaidėme viena schema, vėliau – antra, dabar – trečia. Daug kalbėjome su vaikinais ir aš dėkingas jiems, kad jie nepasidavė emocijoms net tada, kai mes buksavome ir mums nesisekė.
Mūsų žaidimo kreivė buvo žemesnė sezono pradžioje, kitų komandų žaidimo kreivė krito ar kris vėliau. To neišvengs nei vieni. Mūsų trenerio štabo tikslas buvo kiek įmanoma labiau sutrumpinti to negeriausio žaidimo laiką.
Užsiminėte apie taktinius ieškojimus. Nemanote, kad tie ieškojimai kainavo per daug taškų?
Tai yra dalykas, dėl kurio aš labiausiai išgyvenu. Mūsų pagrindinis tikslas buvo padidinti žaidimo tempą, kuris neišvengiamas geresniam rezultatui. Mums tai pavyko. Nuo gegužės pradžios komandinis greitis ir jėga išaugo du kartus. Mūsų turima sistema leidžia mums tokius dalykus kontroliuoti.
Jeigu jums būtų suteikta teisė balsuoti, kam būtumėt atidavęs geriausiojo antrojo A lygos žaidėjo titulą?
Sakyčiau, kad Oscaras neabejotinai šio titulo nusipelnė. Tai yra objektyvus įvertinimas. Kalbant subjektyviai, visi mano žaidėjai man yra geriausi. Geriausi pasaulyje. Ir jie tai žino.
Kalbant apie tą patį Oscarą, jo pirmajame rate tarsi nebuvo...
Jis buvo, tiesiog jis atliko kitas funkcijas. Mūsų komandoje dauguma žaidėjų gali žaisti skirtingose pozicijose, o universalumas šiuolaikiniame futbole yra svarbiausias dalykas.
Gali susidaryti įspūdis, kad Oscaras geriausiai save jaučia puolime, tačiau jis labai gerai jaučiasi bet kur. Aš stebėjau jo rungtynes rinktinėje, kur jis žaidė saugu. Ir jis buvo lygiai tiek pat efektyvus.
Reikia nepamiršti, kad Oscarui vis dar aštuoniolika metų ir jo talentas vis dar skleidžiasi. O mums svarbiausia padėti jam.
Kai žvelgiate į lentelę, labiau džiaugiatės, kad komanda pakilo į antrą vietą ar liūdite, kad atotrūkis nuo „Žalgirio“ vis dar didžiulis?
Atskleisiu paslaptį, kad aš nežiūriu į lentelę.
Vis tiek, juk žinote, kas ir kaip joje?
Kol vakar nepasakėte, kad mes antroje vietoje – nežinojau. Aišku, išgirdęs apsidžiaugiau.
O kodėl nežiūrite pats?
Man įdomiau, techniniai momentai: kaip atakuosime, kaip judėsime ir panašiai. Aš visiškai pasitikiu savo komandos profesionalumu, todėl sezono viduryje turnyro lentelė man nėra aktualiausias dalykas.
Sezono pradžioje mes daugiau dėmesio skyrėme gynybai, dabar daugiau žiūrime į puolimą. Šie dalykai yra svarbesni ir įdomesni.
Vakarykštės rungtynės su „Uteniu“ geriausios šiame sezone?
Nepasakyčiau. Nors vakar ir sukūrėme aibę pavojingų progų, sakyčiau, kad namų rungtynės su „Sūduva“ ar „Atlantu“ buvo geresnės. Vis tik, esu įsitikinęs, kad geriausios rungtynės mūsų dar laukia ateityje.
Komanda vis dar stipriai buksuoja išvykos rungtynėse. Negali būti, kad veikia kažkoks psichologinis veiksnys?
Nemanau. O pergalės neabejotinai ateis ir išvykoje.
Tačiau palyginkime praėjusios savaitės rungtynes su „Stumbru“ ir vakarykštes su „Uteniu“. Skirtumas didžiulis...
Rungtynės su „Stumbru“ buvo po dviejų savaičių pertraukos. Turėjome būti šaltakraujiškesni, tačiau nesukontroliavome to.
Kitą savaitę laukia dar didesnis iššūkis – startas UEFA Europos lygos atrankoje. Stebėjote burtų ceremoniją?
Taip.
Kurio varžovo labiausiai laukėte iš tų penkių, kuriuos galėjo „Trakai“ gauti?
Atvirai kalbant, galvojau apie tai, tačiau vienu metu suvokiau, kad iš to mano galvojimo jokios naudos. Juk nėra skirtumo, kas būtų buvęs geresnis, o kas blogesnis.
Darkart pažiūrėjau į komandų sąrašą ir supratau, kad su visomis penkiomis komandomis galima žaisti. Skirtumas tik žaidimo stilius. Britai žaidžia vienaip, baltarusiai – kitaip.
Išgirdote „St. Johnstone“ pavadinimą. Kokios pirmosios mintys?
Visada įdomu žaisti prieš britų komandas. Jų žaidimo stilius man yra pažįstamas.
Ar labai didelis skirtumas tarp Lietuvos lygos ir Škotijos be „Celtic“ klubo?
Sakyčiau, taip. Lietuvoje yra komandų, kurios bando žaisti futbolą ir kurios bando tiesiog atsimušinėti tam, kad sužaistų lygiosiomis. Jei visi bandytų žaisti futbolą – laimėtų visi. Žaidėjai progresuotų, rinktinės treneris turėtų didesnį pasirinkimą ir pan.
Jūs klausėte apie „Stumbrą“. Tose rungtynėse varžovai dešimtyje gynėsi savo baudos aikštelėje. Ar tai futbolas? Turbūt, taip. Juk kiekvienas klubas turi savo filosofiją. Tačiau man norėtųsi, kad futbolas būtų žaidžiamas per visą aikštę.
Paklausiu kitaip: ar Lietuvos antros komandos lygis labai skiriasi nuo škotų ketvirtos?
Būsiu subjektyvus, nes tos komandos gyvai aš net nematęs. Antras dalykas – gilios analizės dar nesame padarę. Iš to, ką mačiau – mes galime ir privalome žaisti. Tos Lietuvos komandos, kurios žais Europoje, jos yra geros komandos ir visoms linkiu šaliai surinkti reitingo taškų. Tarp jų, ir „Trakai“. Mes galime žaisti kokybiškai ir galime pereiti „St. Johnstone“ barjerą.
Jūs minėjote, kad stebėjote dvejas jų rungtynes. Ar Lietuvoje yra komanda, kuri žaistų nors kiek panašiu stiliumi nei „St. Johnstone“?
Sakyčiau, kad pirmajame rate panašiai prieš mus žaidė „Atlantas“. Tipiškas britiškas futbolas. Ilgi perdavimai, žaidimas kraštais, nuolatinis judėjimas, mobilumas, jėgos futbolas.
Atsakomosios rungtynės namie. Tai pliusas komandai?
(Ilga pauzė). Manau, kad tai labiau pliusas. Tokią pauzę padariau, nes mano supratimu, nepriklausomai nuo to, kur žaidi, tu privalai išeiti į aikštę ir laimėti.
Prieš Europos taurę dar laukia rungtynės LFF taurės turnyre prieš „Garliavą“. Žais pagrindinė sudėtis ar dubleriai?
Kol kas nenusprendėme. Yra bent dvi priežastys, dėlko turėtų žaisti pagrindinė sudėtis. Visų pirma, B komanda žaidžia pirmoje lygoje, o antra priežastis – ruošiamės svarbiausiai sezono kovai, todėl komandai reikia žaidybinio krūvio. Tačiau šis klausimas dar iki galo neišspręstas.
