Isadora Freitas – pirmoji brazilė ginanti Šiaulių „Gintros-Universiteto“ garbę klubo istorijoje. Šią vasarą į Šiaulius atvykusi pietų amerikietė iškart visus sužavėjo savo pozityvumu, laisvu, nevaržomu bendravimu bei iš veido neišnykstančia šypsena.
Brazilė Alytuje vykusiame UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyre pelnė 5 įvarčius ir tapo ne tik rezultatyviausia komandos bei 9 -os atrankos grupės žaidėja, bet ir buvo per vieną įvartį nuo apskritai geriausio rezultato šių metų atrankos varžybose. Tokį pasiekimą užfiksavo „Somatio Barcelona FA“ klubo iš Kipro puolėja Krystyna Freda, tiksliais smūgiais varžovių vartininkes nuginklavusi 6 sykius.
Apie šešioliktfinalio („Round 32“) akistatą su Prahos „SK Slavia“, greitą integraciją į komandos žaidybines schemas bei didžiausius kultūrinius skirtumus tarp Lietuvos ir Brazilijos www.fkginta.lt svetainei pasakojo spalio mėnesį 28 –ąjį gimtadienį švęsianti puolėja.
-Isadora, atrankos turnyras prasidėjo dramatiškai – paskutinėmis susitikimo minutėmis pavyko išpėlšti lygiąsias. Vėliau, viskas klostėsi užtikrintai ko pasekoje komanda į pagrindinį turnyrą žengė užtikrintai. Kaip manai, kokia yra pagrindinė šių metų „Gintros-Universiteto“ komandos stiprybė?
UEFA Čempionių lyga yra vienas pajėgiausių futbolo turnyrų visame pasaulyje. Atrankos turnyrui ruošiamės nuosekliai ir atsakingai. Nuo pat pradžių žinojome koks yra mūsų pagrindinis tikslas ir į aikštę ėjome tik su vienintele mintimi, kad privalome jį įgyvendinti. Kokiu būdu tai padarysime nebuvo itin svarbu. Visus varžovus narstėme po kaulelį, studijavome jų žaidimą, analizavome video medžiagą, o pirmose rungtynėse nors mums ir nesisekė, kovojome iki galo ir manau, kad pelnytai iškovojome lygiąsias. Šiandien svarbiausia yra tai, kad tikslas pasiektas ir esame čia – šešioliktfinalio etape. Manau, kad pagrindinė mūsų komandos stiprybė yra ta, kad esame lyg viena šeima, viena kitai padedame tiek aikštėje, tiek už jos ribų, o komunikacija tarp žaidėjų yra itin svarbus veiksnys siekiant teigiamų rezultatų.
-Ar buvo sunku per pakankamai trumpą laiką atrasti savo vietą komandoje?
Nepasakyčiau. Esu žaidusi ne vienoje šalyje, skirtingose komandose. Jau prieš atvykdama žinojau kas manęs laukia, todėl buvau save paruošusi psichologiškai įvairiems scenarijams. Suprantu, kad žaidėjas pasikviečiamas iš Brazilijos ne tam, kad čia pagyventų, o duotų naudos komandai. Stengiuosi atsiduoti visu šimtu procentų nuo pirmos dienos kai atvykau į Lietuvą. Labai nudžiugau, kai atvykusi sužinojau, jog nesu vienintelė legionierė, o ir daugelis lietuvių lengvai bendrauja anglų kalba. Tai man padėjo lengviau integruotis tiek rūbinėje, tiek ir žaidimo schemose.
-Ar tavo namiškiai stebėjo tiesiogines transliacijas iš Alytaus? Šeimos nariai yra patenkinti tavo pasirinkimu?
Rungtynes stebėjo ne tik mano šeimos nariai, bet ir daugelis draugų. Šaunu, kad buvo tokia galimybė ir visi galėjo mane pamatyti pirmą kartą žaidžiančią Čempionių lygoje bei pelnančią pirmuosius įvarčius. Dažnai bendrauju su savo namiškiais, jie mane palaiko ir skatina judėti pirmyn.
– Gyveni Lietuvoje jau du mėnesius. Kokius didžiausius kultūrinius skirtumus tarp savo tėvynės ir Lietuvos jau pastebėjai?
Be jokios abejonės kalba yra pats didžiausias kultūrinis skirtumas. Esu buvusi įvairiose šalyse, girdėjusi daug įvairių kalbų, tačiau jūsų kalba niekuo nepanaši nei į vieną iš jų. Nors keletą žodžių jau išmokau, manau, kad ši kalba yra viena sudėtingiausių pasaulyje ir ko gero, tam, kad ja bendraučiau laisvai man prireiktų šimtmečio (juokiasi).
– Prieš šešioliktfinalį komandos sudėtyje įvyko permainų. Išvyko viena lyderių Jelena Čubrilo, moldavė Carolina Tabur, bet prisijungė naujokės. Kaip tai gali paveikti komandą?
Visada sunku kai komanda praranda žaidėjas su kuriomis pasiekė sėkmingų rezultatų, ne išimtis ir mūsų atvejis. J.Čubrilo buvo svarbi starto vienuoliktuko žaidėja, čia ji žaidė ne pirmą sezoną, daug ką žinojo ir demonstravo gerą sportinę formą. Bet negalime žvalgytis atgal, tam nebeturime laiko, o tai niekur nenuves. Dabar galime tik plačiai išskėstomis rankomis priimti naujokes ir kaip galėdamos joms padėti kuo greičiau sėkmingai įsilieti į komandą.
–Atrankos turnyras buvo organizuojamas Alytuje, tačiau dabar komanda grįžta į namus ir šešioliktfinalio akistatoje su Prahos „SK Slavia“ žais savo sirgalių akivaizdoje. Kokią žinutę norėtum perduoti aistruoliams?
Mes visų labai lauksime stadione. Neabejoju, kad rungtynės bus labai sunkios, nes varžovas išties pajėgus, praėjusį sezoną nukeliavęs iki pat ketvirtfinalio. Norėtųsi, kad tribūnos būtų užpildytos taip pat, kaip rungtynėse su „FC Barcelona“. Jūsų palaikymas iš tribūnų mums suteiks papildomų jėgų, o mes tikimės jūsų nenuvilti.
Primename, kad “Gintra-Universitetas” pirmoje UEFA moterų Čempionių lygos šešioliktfinalio akistatoje rugsėjo 13 -ą dieną 18 val. Šiaulių miesto centriniame stadione stos į kovą su Prahos “SK Slavia” ekipa.
