I.Dedura: reikia išlaikyti šaltą protą ir sulaukti futbolo sezono

2020-03-20 11:52

Žodis „karantinas” – ne toks ir svetimas vyresnės kartos futbolininkams bei treneriams. Tiesa, jis buvo vartojamas kiek kita prasme, nei dabar  – dažnai taip buvo vadindami pasiruošimai, kai rungtynių išvakarėse (o kartais – ir prieš kelias dienas) komandos būdavo surenkamos kur nors klubų bazėse ar viešbučiuose, treniruodavosi ir laiką leisdavo kartu rengiantis būsimoms varžyboms.
 
Ypač toks pasiruošimo metodas buvo paplitęs „postsovietinėje” erdvėje, o ir dažnas tų laikų treneris neįsivaizduodavo, kad gali būti kažkaip kitaip. Be abejo, viena tokių karantinų priežasčių – didesnė komandos kontrolė. Ne paslaptis, jog visais laikais tarp futbolininkų atsiranda žmonių, kurie tinkamą laisvalaikį įsivaizduoja kitaip, nei treneriai ar vadovai.
 
Vienas vyriausių Pirmos lygos žaidėjų Ignas Dedura, sezonui besiruošiantis „Hegelmann Litauen” gretose, puikiai prisimena tokius “karantinus”. Jam juose teko pabuvoti atstovaujant kelių šalių klubams.

– Ignai, karjeros metu teko žaisti ne vienoje komandoje ir valstybėje. Ar dažnai „karantinuodavotės” prieš rungtynes?

– Anksčiau tai buvo gana įprasta praktika, ypač klubuose, kurie patys turėjo tam tinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, Rygos „Skonto” turėjo įsirengusi savą bazę, gal net vieną geriausių Baltijos šalyse. Įprastai rungtynėms ruošdavomės ten. Atstovaujant Maskvos „Spartakui” nemažai laiko teko praleisti garsiojoje Tarasovkoje – vienoje seniausių (įkurta 1936 metais) klubų bazių Rusijoje. (Beje, kaip atrodo dabartinė „Spartako” bazė galite pasižiūrėti VIDEO)

– Ar „karantinų“ metu nutikdavo ir įdomių istorijų?

– Aišku, būdavo įvairių nutikimų ar nesusipratimų, bet ne taip jau dažnai, kaip kartais kalbama. Visgi pagrindinė mūsų užduotis buvo pasiruošti rungtynėms. Asmeniškai kažkokių didelių kuriozų nepatyriau, bet tokių buitinių dalykų būta. Komandos senbuviai pasakojo, kad kartą treniruotės metu atbėgo bazės darbuotoja, šaukdama, kad viename kambaryje sprogo vandentiekio vamzdis ir lieja kitus numerius. Pasirodo, su vamzdžiais viskas buvo tvarkoje, bet kažkas (ne)apdairiai norėjo atsigaivinti po treniruotės alumi. Tai išeidamas paliko „bambalį“  po vandens srove, kad atšaltų. Etiketė atsiklijavo, užkišo nutekėjimo angą ir kilo nedidelis tvanas….

Pačiam įsiminė toks pranašiškas epizodas. Ruošėmės Maskvos derbiui – rungtynėmis su CASK klubu. Vakare pamatėme artėjantį debesį – tokio stiprumo audros dar nebuvau matęs. Naktį tapo šviesu kaip dieną nuo žaibų, miegoti praktiškai nelabai ir galėjau. Kitą dieną „audra“ buvo ir aikštėje. Po pralaimėjimo treneris (tuomet „Spartaką“ treniravo dabartinis Rusijos rinktinės strategas S.Čerčesovas) išsiuntė kelis komandos lyderius į dublerių komandą, o neilgai trukus ekipą paliko ir pats treneris. Beje, kai „Spartaką” pradėjo treniruoti specialistai iš Europos, karantinų praktika baigėsi.

– Daug knygų perskaitei tokių karantinų metu?

– Nesu labai uolus knygų skaitytojas, tai šioje srityje ir nesigirsiu. Beje, buvo toks įdomesnis atvejis – vis paimdavau paskaitinėti vieną knygą, bet gan sunkiai sekėsi, po kelis puslapius paskaitai ir atidedi į šoną. Galų gale vieną dieną pavyko ją pabaigti. Padėjęs knygą įsijungiau televizorių – o ten filmas, sukurtas pagal tą pačią knygą. Taip ir pražiūrėjau iki pusiaunakčio, buvo įdomu palyginti įspūdžius.

– Ką galėtum pasakyti apie dabartinę situaciją šalyje?  Kaip pats elgiesi, reaguoji į neramias žinias ?

– Manau kad labai svarbu nepamesti galvos, nepanikuoti, išlaikyti šaltą protą. Panašiai kaip gynėjui futbolo aikštėje. Situacija nelengva, ji labai greitai keičiasi, bet linkiu išlikti ramiems, sekti nurodymus ir … sulaukti futbolo sezono atnaujinimo.