Lietuvos U-21 (iki 21 metų - gimę 1996 m. ir jaunesni žaidėjai) kitą ketvirtadienį Telšiuose pradeda atrankos į 2019 metų Europos jaunimo čempionato varžybas. Komandos stovykloje yra ir naujas veidas – šalies futbolo gerbėjams mažai žinomas saugas Paulius Ditkevičius.
19-metis futbolininkas pirmą kartą užsivilks jaunimo rinktinių marškinėlius. Pastarąjį sezoną jis atstovavo Italijos „Serie D“ divizione žaidžiančiam „L‘Aquila“ klubui, su kuriuo šiais metais savo grupėje finišavo šeštoje vietoje, o atkrintamosiose varžybose dėl patekimo į aukštesnį divizioną patyrė pralaimėjimą antrajame etape.
P. Ditkevičius Italijoje žaidžia tik metus. Prieš tai jis visą gyvenimą gyveno Anglijoje, išeivių iš Lietuvos šeimoje, o futbolo paslapčių mokėsi „Redbridge“, „Hornchurch“ komandose bei atstovavo savo regiono, Esekso (Essex) jaunimo komandai. LFF.lt svetainei jis papasakojo apie savo jausmus sulaukus pirmojo kvietimo į Lietuvos jaunimo rinktines, savo žaidimą ir artimiausius planus.
– Pauliau, tai yra pirmas tavo vizitas Lietuvoje futbolo tikslais?
- Taip, esu pirmą kartą pakviestas į Lietuvos jaunimo rinktinę ir labai tuo džiaugiausi. Ankščiau Lietuvoje dažniausiai lankydavausi atostogų metu, leisdavau laiką Alytuje, tačiau kalbant apie futbolą, tai yra pirma tokia kelionė.
- Kaip sulaukei kvietimo į rinktinę ir kokie yra jausmai pagaliau čia atsidūrus?
- Apie mane rinktinės treneriai visiškai nežinojo ir nebuvau jų akiratyje, bet mes su agentu išsiuntėme mano žaidimo momentus futbolo federacijai, kuri pažadėjo tai perduoti treneriui. Vėliau sulaukiau kvietimo ir tai buvo labai smagu.
Pastaraisiais metais galvoje sukosi mintys apie prisijungimą prie Lietuvos rinktinės ir pagaliau man tai pavyksta išpildyti. Nekantrauju pradėti darbą ir susipažinti su komandos draugais, treneriais, tai bus visiškai nauja patirtis man, bet ketinu parodyti viską, ką moku ir palikti gerą įspūdį.
- Tavo futbolininko karjera prasidėjo Anglijoje, kur atstovavai vietinio regiono komandoms, tačiau 2016 metų vasarą persikėlei žaisti į „L‘Aquila“ klubą Italijoje. Kodėl pasirinkai Italiją ir kaip pavyko čia įsitvirtinti?
- Anglijoje praleidau visą gyvenimą ir agentas man pasiūlė naują iššūkį, kurį buvo įdomu išbandyti. Italija yra žinoma, kaip futbolo šalis, todėl neabejojau, kad tai gali būti naudinga man. Žinoma, man nebuvo lengva įsitvirtinti, nes trūko šeimos ir draugų, kuriuos palikau Anglijoje, bet pamažu pavyko įsitvirtinti ir įgyta patirtimi džiaugiuosi. Tačiau supratau, kad man visgi geriau yra namuose, todėl kalbėsimės dėl galimybės grįžti atgal ir taikytis į Anglijos „League One“ (trečiasis divizionas) komandas.
- Kuo skiriasi žaidimas Italijoje ir Anglijoje? Ar britiškas futbolas yra arčiau prie širdies?
- Nesakau, kad itališkas futbolas yra blogai. Galiu pasakyti, kad, skirtingai nuo Anglijos, čia yra žaidžiamas taktinis ir techniniais aspektais pagrįstas futbolas, viskas dažniau yra orientuojama į perdavimus, o ne fizines dvikovas. Pavyzdžiui, „L‘Aquila“ klube turėjome tris taktines treniruotes per savaitę, kai Anglijoje jų buvo mažiau. Negaliu pasakyti, kuri filosofija yra arčiau širdies, tačiau pats mėgstu žaisti su kamuoliu, tad patirtis Italijoje davė patirties. Manau, kad dabar pamačius du skirtingus požiūrius į žaidimą, įgavau neįkainojamos patirties. Tikiuosi, kad ją galėsiu parodyti rinktinės stovykloje.
- „L‘Aquila“ komanda tave nurodo kaip centro saugą. Ar tai yra natūrali pozicija ir kaip galėtum save apibūdinti, kaip futbolininką?
- Taip, žaidžiu centro saugo pozicijoje, tačiau neretai pasislenku į poziciją „po puolėjais“ ir taip užimu atakuojančio saugo rolę. Nuo vaikystės man patiko žaisti su kamuoliu, turėti jį, atimti ir valdyti, todėl geriausiai jaučiuosi žaisdamas saugų linijoje. Be to, mėgstu kurti pavojingas progas komandos draugams ir jaučiu, kad žaidimas ties viduriu geriausiai leidžia išpildyti savo galimybes. Aikštėje mėgstu kabintis už kiekvieno kamuolio ir greitai su juo žaisti.
- Ar turi futbolininką, kuris buvo ar yra tavo idealas aikštėje?
- Augdamas žavėjausi brazilo Kaka žaidimu. Tai, kaip jis valdydavo kamuolį ir diktuodavo žaidimą buvo nepaprasta. Dabar man labiausiai imponuoja „Liverpool“ saugo Philippe Coutinho žaidimas. Jis yra ne tik techniškas bei greitas, tačiau sugeba nulemti rungtynes ir pats būti lemiamu faktoriumi aikštėje. Manau, kad tokių savybių norėtų turėti kiekvienas futbolininkas, tad man jį yra malonu stebėti.
- Galima susidaryti įspūdį, kad aktyviai seki pasaulio futbolą. Kokią komandą palaikai labiausiai?
- Dažnai žiūriu futbolą, o jei neturiu tokios galimybės, pasižiūriu pakartojimus. Palaikau „Arsenal“ klubą. Gyvenau Esekse, tad teko ne kartą lankytis „Emirates“ stadione ir stebėti komandos rungtynes. Nors pastarieji metai nedžiugina ir Arsene‘o Wengero vadovavimo metu komanda neprogresuoja, tačiau vistiek tai yra mano komanda. Kalbant apie žaidimo estetiką, „Barcelona“ yra, ko gero, gražiausią futbolą žaidžiantis klubas Europoje.
- Ar esi stebėjęs Lietuvos vyrų rinktines rungtynes ir kokį įspūdį tau palieka dabartinė komanda?
- Kovą vykau į „Wembley“ stadioną stebėti dvikovos su Anglija ir galiu pasakyti, kad nuo praeitų rungtynių čia, lietuviai gerokai patobulino savo žaidimą. Prieš kelis metus rinktinė buvo triuškinama, bet dabar, vadovaujant Edgarui Jankauskui, ji rodo tvirtesnį žaidimą.
