© fkriteriai.lt nuotr.
Kovo pradžioje į „Riterius“ atvykęs Ianas Soleras vos po dviejų treniruočių buvo mestas į „Optibet A lygos“ mūšį su „Dainava“, o dar po keturių dienų – į akistatą su Vilniaus „Žalgiriu“. Labai greitai prie komandos pritapęs ir pakankamai svarbia figūra tapęs ispanas dvikovos su „Žalgiriu“ antrojo kėlinio viduryje griuvo ant „Sportimos“ sintetinės dangos, padedamas medikų paliko aikštę ir į ją daugiau nebesugrįžo. Gynėjui buvo diagnozuota peties trauma.
„Labai nepasisekė, įvertinus ir tai, kad tai buvo vos antrosios mano rungtynės klube. Žaidėme geras rungtynes, buvome motyvuoti laimėti prieš „Žalgirį“, tačiau epizodas, kai griuvau, viską pakeitė. Iškart supratau, kad nutiko kažkas blogo. Labai nemaloni patirtis“, – sakė su komanda jau tris savaites treniruočių procese dalyvaujantis I. Soleras.
Ianai, kaip dabar jautiesi? Ar vis dar jauti traumos padarinius?
Jaučiuosi, išties, gerai. Petys yra visiškai pasveikęs, kojos stiprios, todėl labai laukiu, kada galėsiu žengti į aikštę ne treniruotei, o rungtynėms.
Papasakok, kaip viskas vyko, kai sužinojai, kad futbolą teks kuriam laikui pamiršti?
Kai paaiškėjo, kad operacija neišvengiama, nuvykome pas chirurgą Vytenį Adomaitį. Pastarojo profesionalumas mane sužavėjo, todėl tiek jam, tiek jo kolegoms, tiek visiems, kurie mane rūpinosi šį laiką, labai noriu padėkoti. Operacija pavyko sėkmingai ir, nepaisant to, kad tai mano sunkiausia trauma karjeroje, vėlesni veiksmai pagreitino mano sugrįžimą. Darkart esu visiems dėkingas už dabartinę savo būseną.
Nepaisant to, kad negalėjai žaisti, vis vien visada buvai su komanda. Kaip manai, žiūrint iš šono, kodėl ji šiemet laimi taip retai?
Reikia pripažinti, kad mūsų komandos svarbius žaidėjus šiemet traumos šienauja per dažnai. Būna žaidėjai grįžta, nespėja įgyti geriausios formos ir vėl iškrenta. Manau, tai padarė tiesioginę įtaką turnyro lentelės vietai, kurioje esame.
Sakyčiau, labai gerai, kad pagaliau atėjo rinktinių pertrauka, per kurią mes iš naujo galėjome pradėti lipdyti komandą. Tokiems procesams laikas yra būtinas ir, pamatysite, mes sugrįšime kitokie. Komanda keičiasi ir ji bus konkurencinga visoms lygos komandoms. Reikia nepamiršti, kad mes vis dar tęsiame kovą dėl taurės. Ji yra mūsų pagrindinė motyvacija ir pagrindinis sezono tikslas.
Gali apibūdinti jausmą, kai gydytojai uždegė žalią šviesą ir pasakė, kad gali sugrįžti į treniruočių procesą?
Tai yra geriausias pasaulyje jausmas (šypsosi). Žmonės dažnai nesupranta, kokį ilgą kelią sportininkas turi nueiti, kad po traumos galėtų sugrįžti į aikštę. Pirmi prisilietimai prie kamuolio, nuvytos mintys apie traumą… tai yra nuostabu.
Ar gali būti, kad jau žengsi į aikštę kito turo rungtynėse Šiauliuose?
Nežinau. Norėčiau, bet tai priklauso ne tik nuo manęs. Aš pats esu stipriai motyvuotas, bet tuo pačiu suprantu, kad perskubėti negaliu. „Šiauliai“ yra įdomi komanda, su kuria būtų įdomu pasivaržyti. Jie mažai klysta, mažai praleidžia įvarčių, bet nuo to tik įdomiau. Komandoje nuotaikos tokios, kad pamirštame, kas buvo ir vykstame su mintimis parsivežti tris taškus.
