Penktus metus Lietuvos moterų rinktinėje žaidžianti Ugnė Šmitaitė į nacionalinės komandos stovyklą prieš Baltijos taurę šią vasarą atvyksta iš užsienio – gynėja neseniai pradėjo karjerą Kosove.
„Kauno Žalgirį“ į KFF „Hajvalia“ (Kosovas) iškeitusi U.Šmitaitė nesigaili savo sprendimo. 23 metų šilališkė visuomet svajojo išmėginti savo jėgas žaidžiant užsienyje ir kiek netikėtai būtent Balkanų valstybės klubas klubas futbolininkei pasirodė tinkamiausias.
- Kodėl pasirinkai būtent Kosovą?, - LFF.lt paklausė U.Šmitaitės.
- Buvo keli kiti variantai, tačiau tik „Hajvalia“ pasiūlė poziciją, kurioje galiu save realizuoti geriausiai – tai gynėjos pozicija. Tiesa, Kosovu, kaip valstybe, tikrai niekada nesidomėjau. Sužinojus, jog gavau pakvietimą atvykti, teko pasidomėti daugiau.
- Ar neišgąsdino faktas ir stereotipai, jog valstybė ganėtinai pavojinga?
- Taip, iš pradžių šiek tiek bijojau, bet taip pat buvo ir labai įdomu sužinoti apie Kosovą. Mat žmonės mane nuteikinėjo, kad tai valstybė, kurioje pavojinga, visi kalbėjo apie karą ir kitus blogus dalykus. Išgirdau labai daug įvairių nuomonių, tačiau išdrįsau – juk tai mano svajonė!
- Kaip sekėsi adaptuotis naujoje aplinkoje? Ar nesigaili išvykusi?
- Nesigailiu! Atvirai, tikėjausi, kad viskas bus kitaip. Maniau, jog visos būsime konkurentės, abejingos viena kitai, tačiau viskas buvo priešingai. Merginos priėmė mane šiltai, visos labai draugiškos, o personalas taip pat buvo labai malonus. Be to, komanda, kuriai atstovauju yra viena geriausių. Kosovo moterų futbolo lygoje iš viso yra devynios komandos, visos komandos žaidžia vienoje lygoje, o „Hajvalia“ ima pirmąsias vietas bei jau antrus metus dalyvauja UEFA Čempionių lygos atrankoje.
- Kaip pavyko įsilieti į kitos komandos treniruotes?
- Nuvykau į Kosovą pailsėjusi, fizinis krūvis iš ties buvo didelis. Tačiau įsidirbau, prisitaikiau prie tempo. Be to, kaip ir visur, taip ir ten - yra ir geresnių, ir silpnesnių žaidėjų. Žinoma, fizinį barjerą įveikus, reikėjo įveikti ir psichologinį, kuris iš tiesų jautėsi. Tačiau komandos dėka, tai palaipsniui pradingo ir jaučiausi puikiai.
- Dar visai neseniai atstovavai „Kauno Žalgiriui“. Kokius skirtumus pastebėjai tarp klubo Lietuvoje ir Kosove?
- Labai sunku pasakyti, nes komanda kurioje žaidžiu yra labai mišri. Atrodo, kad būtų sujungta keletas klubų iš Lietuvos. Greitai pripratau prie komandos ir naujų kolegių, nieko per daug išsiskiriančio nebuvo. Svarbiausia aikštėje atiduoti visą save ir pasirodyti kuo geriau. Žinoma, pripažinsiu, nėra lengva, nes yra individualiai labai stiprių merginų, tačiau, kaip komanda susižaidžiame puikiai.
- Ar ateityje norėtum pasilikti Kosove ir atstovauti šiai komandai?
- Pripažįstu, reikėtų labai daug apie tai galvoti, dabar net nežinau, ką nuspręsčiau, bet nesu užtikrinta, kad tikrai noriu čia likti ilgam. Klubas Kosove kviečia merginas iš įvairių valstybių tam, kad jos atstovautų komandai UEFA Čempionių lygoje. Vėliau, manau, daug merginų vėl grįš į savo šalis. Įgyta patirtis užsienyje yra naudinga, džiaugiuosi galimybe, tačiau nenoriu nuvertinti Lietuvoje esančių ekipų. Manau, kad klubų Lietuvoje ir Kosove lygis yra labai panašus, tačiau, būtent šiuo metu, merginos iš kitų šalių itin sustiprina komandos judėjimą pirmyn ir motyvaciją būti dar geresnėmis.
- Grįžai padėti rinktinei. Kokie lūkesčiai prieš artėjančias Baltijos taurės rungtynes?
- Visada tikimės geriausio, daug dirbame ir įdedame daug pastangų. Kasmet komanda auga ir tobulėja, esame susižaidusios, viena kitą palaikome ir tikiuosi, kad visos kartu pasieksime geriausią rezultatą.
