Į Lietuvą ginti titulo atvyksiantis Argentinos gynėjas: „Toks spaudimas man patinka“

„Kai pažiūrėjau, pasirodė tiesiog beprotiška, jog turiu tą ženkliuką ant krūtinės, – 36 metų gynėjas kalbėjo interviu FIFA.com svetainei. – Tenka prie to pratintis. Nes jei kiekvieną kartą, kai žaidi, jausi kad esi pasaulio čempionas ir dėl to privalai laimėti, ateis laikas, kai to padaryti nebepavyks.

Rizikuoji, jog pamirši taktinę žaidimo pusę, kuri yra labai svarbi šiame sporte. Nesakau, kad tai yra kažkas tokio, kuo nesinorėtų mėgautis. Tačiau žinau, kad tokiame lygyje turi būti pasiruošęs tam momentui, kai išeisi į aikštelę. Jei visas tas emocijas pasiimsi su savimi – žaisti gerai bus neįmanoma.“

Trečią kartą pasaulio čempionate dalyvausiantis žaidėjas nėra iš tų, kurie per daug žvalgytųsi atgal.

„Dabar esu tokioje karjeros stadijoje, kad įpratau prie to, jog sporte viskas vyksta greitai. Turi tuo pasimėgauti, tačiau nėra laiko per daug mąstyti apie gerus ar blogus dalykus. Turi pasimokyti iš abiejų ir eiti pirmyn“, – teigė jis.

Tačiau, nepaisant visko, D. Stazzone džiaugiasi vykdamas į Lietuvą su žvaigžde ant krūtinės ir galimybe ginti čempionų titulą.

„Kiekvienas į tai žiūri skirtingai, bet man tai patinka. Geriau turėti tokią atsakomybę nei žaisti dėl kažko, kas niekam nerūpi. Spaudimas yra elitinio sporto kasdienybė. Turi su tuo susitaikyti, kiekvienas turi tam savo metodus. Tačiau kai yra gera komandinė dvasia, gali išmokti nukreipti spaudimą su juo susidūręs. Turime labai gerą komandą, o tai leidžia pasidalinti našta“, – mintimis dalinosi žaidėjas.

Atsakomybių našta

Kalbėdamas apie 2016 metų triumfo efektą Argentinos salės futbolui, D. Stazzone buvo atviras.

„Šiuo titulu pasiekėme tai, ko visada norėjome: salės futbolas tapo populiaresnis tarp klubų, vadovų, žiniasklaidos, jį pradėjo žaisti daugiau vaikų. Tokią atsakomybę malonu turėti“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie savo asmeninę salės futbolo istoriją, jis teigė patekęs į šį žaidimą atsitiktinai.

„Argentinoje yra populiari futbolo versija papi fútbol su skirtingomis taisyklėmis. Tačiau gali jį žaisti tik iki 13 metų. Laimei, mano treneris užsiėmė futsalu „San Lorenzo“ – klube, kurį palaikau – ir pakvietė mane. Supratau, jog noriu, kad tai taptų mano pragyvenimo šaltiniu, tačiau iki to laukė labai sunkus kelias“, – atsiminė futbolininkas.

Jo tarptautinis debiutas 2010 metais, jo paties teigimu, tapo akis atvėrusia patirtimi.

„Vaikinai, kurie žaidė Europoje, buvo geresni už mane įvairiais aspektais. Todėl 2011 metais nutariau vykti ten tobulėti“, – pasakojo D. Stazzone, kuris neseniai baigė komunikacijos mokslus ir taip pat yra mokęsis sporto vadybos, treniravimo ir ugdymo kursuose.

Kai 2016 metais tapo pasaulio čempionu, jis klubinį futbolą žaidė Argentinoje. Sėkmė padėjo sulaukti naujų pasiūlymų.

„6 iš 14 Pasaulio čempionų tuo metu rungtyniavo Argentinoje. Visi pasilikome, – aiškino jis. – Pasilikau iš dalies dėl „San Lorenzo“ planų. Su jais tais metais laimėjome „Copa Libertadores“. Galbūt tai ne pats didžiausias titulas, tačiau tikrai ypatingiausias.

Man taip pat patiko ta idėja, jog galiu prisidėti prie futsalo augimo Argentinoje. Šis žaidimas iš tikrųjų ūgtelėjo. Dabar jau turime daugiau profesionalų, kurie iš to gyvena, nors dar yra kur tobulėti – pavyzdžiui, dėl sąlygų moterims, kurios dar nepakankamai geros. Mums reikia daugiau konkurencingų lygų už Buenos Airių ribų, kad moterys galėtų tobulėti, o merginos ir vaikinai, kurie žaidžia gerai, būtų pastebėti.“ 

Čempionatas Lietuvoje

Nugalėtojų titulą ginanti Argentina į pasaulio čempionatą atvyksta kaip Pietų Amerikos atrankos varžybų laimėtoja, finale jie įveikė brazilus. Vėliau vyko apšilimo rungtynės Europoje: lygiosios su Ispanija (4:4), pergalė prieš Japoniją (2:1) ir Uzbekistaną (3:1). Visos trys šios komandos taip pat bus finaliniame etape Lietuvoje. Nereikėtų nustebti, jog Argentina yra tarp šių metų turnyro favoritų.

„Tas tiesa, tačiau tai ne dėl to, jog tapome čempionais tada, o dėl to ką nuveikėme per pastaruosius penkerius metus. Reikalingas balansas. Negalime galvoti, kad esame geriausi, nes dar esame tokia galinga jėga. Tačiau turime neprarasti to tikėjimo, jog galime įveikti bet ką“, – kalbėjo D. Stazzone. Kas dar kovos dėl titulo?

„Brazilija, Rusija, Portugalija ir Ispanija. Bus ir siurprizų. Kolumbijoje tai buvome mes, o čia gali būti Venesuela arba viena iš Azijos komandų, pavyzdžiui, Japonija. Laukia tikrai sunkus Pasaulio čempionatas“, – sakė jis.

Beje, futbolininkas taip pat užtikrino, kad šis čempionatas jam bus paskutinis.

„Reikia leisti ateiti naujai kartai“, – trumpai sprendimą pakomentavo jis.

Vertindamas Argentinos varžovus grupėje, jis į konkrečias detales nesileido.

„JAV atrodo mažiausiai pajėgi, tačiau tai nereiškia, jog bus lengva. Senokai žaidėme su Serbija ir Iranu. Dėl pandemijos sunku prognozuoti, kaip atrodys varžovai.

Kalbant apie mus, tai negali tiesiog sakyti, kad turi laimėti pasaulio čempionatą, nes tai iškeltų kartelę labai aukštai, ir jei nepavyktų – būtų kaip nesėkmė. Labiau norėčiau būti atsargesnis. Jei iškristume aštuntfinalyje ar ketvirtfinalyje, galima sakyti, jog tai nebūtų tai, ko tikimės. Tačiau negali žinoti kokios bus aplinkybės. Mažų mažiausiai norime pasiekti pusfinalį“, – svarstė ekipos veteranas.