Nenuilstamai artėjant Lietuvoje vyksiančiam Europos WU-17 čempionatui jame dalyvausiančios merginų rinktinės pasiruošimas darosi vis intensyvesnis.
Nuotraukoje – merginų (WU-17) rinktinės štabas (iš kairės): kineziterapeutas M. Šilkus, vyr. trenerė I. Kibirkštis, vartininkų treneris M. Tamulionis, trenerė K. Kulbytė, treneris M. Razmaratas, fizinio rengimo treneris Š. Bičiušas.
Kol daugelis bendraamžių atostogauja, merginos kasdien pluša treniruotėse, ruošiasi rungtynėms.
Pavasarį rinktinė pasitikrino jėgas tarptautiniuose turnyruose Slovėnijoje ir Airijoje, liepą dalyvavo Baltijos taurės varžybose, o rugpjūtį numatytos kontrolinės dvikovos su užsienio rinktinėmis Baltarusijoje ir Lietuvoje. Komanda taip pat varžosi moterų A lygoje.
Merginų U-17 rinktinės vyriausioji trenerė Ieva Melanija Kibirkštis papasakojo apie tvyrančią atmosferą rinktinėje bei iškeltus tikslus.
- Merginos turi nemažai treniruočių ir rungtynių. Kaip išlaikote jų motyvaciją?
- Kaskart atrandu naujų būdų, kaip galėčiau tai padaryti. Šiuo metu, mes su kitais treneriais, duodame merginoms išsamų grįžtamajį ryšį. Daug kalbame ir analizuojame dalykus, kurie turi būti tobulinami ir, žinome, pasakome kaip tai daryti. Tuomet vėl stebime pasikeitimus ir darome tą patį – skatiname tobulėti. Neleidžiu komandai pamiršti, kad esame kovotojos – liūtės, todėl turime išlikti jomis.
- Kokie pagrindiniai tikslai keliami treniruočių, stovyklų metu?
- Viską, ko išmokstame stovyklose, atsinešame į naujas ir dirbame toliau. Kai buvome stovykloje Slovėnijoje, daug dėmesio skyrėme gynybai. O būnant Airijoje – puolimui. Vėliau dalyvavome Baltijos taurėje, kur stengėmės sujungti strategijas bei palaikyti pusiausvyrą tarp gynybos ir puolimo
.
- Ar rinktinė pakankamai motyvuota kiekvienose rungtynėse siekti geriausių rezultatų?
- Žinoma, kad taip. Nors kartais sunku įvertinti, nes dažnai nematau viso proceso, sunkiau sekti progresą, tačiau jos visos tobulėja. Galiu pastebėti, kaip jos auga ir kartu gerėja jų įgūdžiai. Stengiamės paruošti vaizdinę medžiagą, kuriose išskiriame tam tikrus momentus ir matome pasikeitimus, kurie džiugina ir, tuo pačiu metu, motyvuoja merginas nepasiduoti.
- Kaip vertinate atskirų žaidėjų pasiruošimą?
- Rinktinei atstovauja skirtingo amžiaus žaidėjos – 14–17 metų. Visiškai normalu, jog jos skirtingos, bet tai ir yra komandos dalis. Treniruojamės bei bendraujame tam, kad žaidėjos pajustų komandinę dvasią, kad tobulėtų ir kurtų žaidimą. Kiekviena mergina turi savų stipresnių ir silpnesnių vietų, tačiau jos visos geba įsilieti į žaidimą.
- Ar stebite rungtynių įrašus? Ko iš jų pasisemiate?
- Taip, turime asmenis, kurie yra atsakingi už tokios medžiagos rinkimą ir analizę. Kokius įrašus žiūrime priklauso nuo to, kokius atvejus analizuojame ir ko norime išmokti. Kartais tiesiog įsigiliname į smulkius dalykus, o kartais stengiamės matyti situaciją bendrai iš šalies. Žiūrėdami įrašus mokomės iš klaidų, kuriame strategijas ir jas išbandome. Žaisti rungtynėse yra viena, o stebėti save ekrane yra visai kas kita.
- Kokius keliate tikslus ir lūkesčius dėl dalyvavimo moterų A lygoje?
- Esminis tikslas yra komandos susižaidimas ir žaidybinės patirties įgijimas. Jei susirinktume kartą per mėnesį, iš to nebūtų naudos, todėl A lyga yra kaip pasiruošimas. Merginos susitinka dažnai, treniruojasi ir žaidžia kartu – tai neleidžia prarasti ryšio tarp žaidėjų. Taip pat, galime taisyti ir tobulinti naudojamas taktikas aikštėje.
- Kaip komandai pavyksta reaguoti į nesėkmes?
- Komanda turime būti pasiruošusi tiek morališkai, tiek fiziškai. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar išmokome išlikti pozityvūs. Jei nesiseka, nenuleidžiame galvų, o svarstome, kaip padaryti, kad būtų geriau, ieškome išeičių, kurios leistų sugrįžti tik su dar stipresne jėga.
Nepasiduoti – tai vienas iš prioritetų, kuris motyvuoja grįžti į aikštę ir tęsti kovą. Klaidos nepadaro komandos silpnesne, jei išlieka tikėjimas ir noras augti. Dabar net ir treniruočių metu merginos supranta, kad ne visada turi sektis. Jei nepasisekė vienas dalykas, vadinasi, pasiseks kitas. Mažos pergalės treniruotėsė, gali virsti pergalėmis futbolo aikštėje.
- Vis labiau artėja Europos WU-17 merginų čempionato finalinis etapas. Kokios mintys aplanko galvojant apie tai?
- Merginos nori parodyti, kad yra konkurencingos, o aš asmeniškai noriu parodyti, kad mokame žaisti ir kovoti. Noriu, kad čempionate sėdintys žiūrovai stebėtųsi ir teigtų, jog žaidžiame tikrai šauniai, o į rungtynes atėję lietuviai pamatytų, jog merginų futbolas nėra kažkuo prastesnis. Mūsų tikslas parodyti, kad kovojame.
