Geriausios sezono legionierės J. Ayers kilmės šaknys – Lietuvoje

„Gauti tokį apdovanojimą ­– didelė garbė. Tai vienas iš tų dalykų, apie kuriuos sezono metu net negalvoji, nes visą savo dėmesį skiri kitai treniruotei ar kitoms rungtynėms. Tačiau sezono pabaigoje labai malonu ir džiugu pelnyti tokį titulą“, – mintimis apie gautą įvertinimą dalijosi J. Ayers.

Pasak legionierės, šių metų sezonas „Gintros“ klube buvo unikalus, nes didelė komandos dalis nepakito nuo praeitų metų.

„Tai leido mums greitai susižaisti ir džiaugtis gera atmosfera, kurią susikūrėme praėjusį sezoną. Nors ir neįgyvendinome savo tikslo įveikti Čempionių lygos atranką, kartu su klubu turėjome kelias pasididžiavimo akimirkas, pavyzdžiui, rungtynėse prieš AC „Milan“ klubą ir Lenkijos čempiones KKS „Czarni Sosnowiec“, – praėjusį sezoną įvertino amerikietė.

J. Ayers prisipažino, jog žaidimas „Gintros“ klube prilygsta nuolatiniam iššūkiui – tiek patys žaidėjai, tiek treneriai iš kiekvienos futbolininkės tikisi kuo aukštesnių ir kuo geresnių rezultatų. Anot legionierės, „tai itin geras iššūkis, kuris verčia nuolat ir sunkiai dirbti“.

Žaidimas UEFA Čempionių lygos atrankoje, kaip teigė J. Ayers, rodo, kad „Gintra“ turi gerą reputaciją ir pakankamai išteklių, kad galėtų pritraukti talentus tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos.

„Tai suteikia „Gintrai“ didelį pranašumą A lygoje“, – sakė geriausia sezono legionierė.

„Gavusi pasiūlymą žaisti geriausiame Lietuvos klube ir galimybę pasirodyti Čempionių lygoje, negalėjau atsisakyti, – apie sprendimą atvykti į Lietuvą pasakojo J. Ayers. – „Gintra“ man suteikė šansą, nes kaip tik tuo metu neturėjau ryškių momentų aikštelėje, gaudavau mažiau žaidybinio laiko. Už tai visada būsiu labai dėkinga šiam klubui.“

Legionierė atviravo, jog per du metus spėjo ištyrinėti didelę dalį Lietuvos, susipažinti su čia žaidžiančiais futbolininkais ir tuo pačiu metu žaisti aukščiausioje Lietuvos moterų lygoje.

„Tai toks galimybių derinys, kuriuo sunku nesidžiaugti, – prisipažino futbolininkė. – Be to, sužinojau, kad nemaža mano giminės dalis į JAV atvyko iš Lietuvos, Tauragės apylinkių. Jie emigravo maždaug apie 1900-uosius. Tad atrasti, kurioje vietoje jie gyveno, ir sužinoti platesnę savo giminės istoriją buvo labai netikėta.“

Amerikietė dalijosi, jog didžiausias iššūkis gyvenant Lietuvoje – kalba.

„Bandžiau išmokti lietuvių kalbą, tačiau joje yra daug garsų ir raidžių derinių, kurie man visiškai nauji ir labai sunkūs. Tad dabar galiu pasakyti tik kelis pagrindinius žodžius ir kelias spalvas, moku skaičiuoti. Taip pat išmokau kelis su futbolu susijusius žodžius, pavyzdžiui, mušk, bėk ir kitą pusę“, – savo lietuvių kalbos žinias pristatė J. Ayers.

„Esu labai konkurencinga – nekenčiu pralaimėti. Bet vis tik patirti pralaimėjimai motyvuoja mane dar daugiau dirbti ir dar labiau stengtis“, – paklausta, kodėl dievina futbolą, pasakojo geriausia sezono legionierė.

J. Ayers savo futbolo ideale laiko amerikietę Mia Hamm, JAV nacionalinės futbolo rinktinės žaidėją, išpopuliarinusią futbolą JAV.

„Mane motyvuoja pergalės ir komandos žaidėjos. Neymaras turi tatuiruotę: „Žmonės nesupranta, koks apsėstas noro laimėti esu.“ Tai Kobe Bryanto citata. Jos nesitatuiruočiau, bet tokiam teiginiui pritariu“, –  sakė legionierė.

Anot futbolininkės, Lietuvos futbolo kultūra vis dar vystosi ir tobulėja.

„Čia skiriama daug aistros žaidimui, žaidėjai sunkiai dirba vardan pergalių ir tikslų. Nekantrauju pamatyti tolimesnę Lietuvos moterų futbolo pažangą“, – sakė J. Ayers.