Lapkričio 14 dieną Lietuvos moterų futbolo asociacijos (LMFA) I lygoje įvyko finalinio ketverto varžybos – bronzos medalius iškovojo „Kauno Žalgirio“ futbolo akademijos ekipa.
Po finalo vykusiuose apdovanojimuose geriausios vartininkės apdovanojimą atsiėmė FA „Kauno Žalgirio“ vartininkė Martyna Sventickaitė.
– Kokia buvo dvikova su FK „Vilnius“ merginomis?
– Tai buvo labai įtemptos ir varginančios rungtynės – tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai išgirdau švilpuką, signalizuojantį rungtynių pabaigą, mane užplūdo palengvėjimo ir nepaprasto džiaugsmo banga. Manau, kad ši pergalė yra didžiausias mano komandos pasiekimas kol kas.
– Ką jums reiškia gautas geriausios pirmenybių vartininkės titulas?
– Tai didžiausias asmeninis įvertinimas, kurį esu gavusi. Kai trenerė Ingrida Siliūnienė paprašė manęs pasilikti kol buvo teikiami apdovanojimai, nesitikėjau, kad vienas iš jų bus skirtas man. Gal nuskambės banaliai, bet tikrai didelė garbė gauti tokį aukštą įvertinimą už mano kaip vartininkės pasirodymą šių metų sezone. Tai tik skatina įdėti dar daugiau darbo kitais metais ir tobulėti kaip vartininkei.
– Kokia yra geros vartininkės paslaptis?
– Manau, kad buvimas geru vartininku susideda iš daugybės komponentų. Geras fizinis pasiruošimas yra svarbus kiekvienam žaidėjui, nepaisant jo pozicijos aikštelėje. Komunikacija ir pasitikėjimas savo komandos nariais yra labai svarbu norint išvengti klaidų ir nesusipratimų aikštėje. Puikus kamuolio valdymas ir nepriekaištinga technika užkerta kelią nereikalingų klaidų darymui, tačiau, manau, jog gerus vartininkus nuo puikių skiria gebėjimas nuspėti žaidimo eigą į priekį ir ryžtingai imtis atitinkamų veiksmų.
– Kaip atsidūrėte vartininkės pozicijoje?
– Nuo mažens tėvai skatino mano norą sportuoti ir išbandyti save. Prieš pradedant lankyti futbolą žaidžiau kvadratą, krepšinį ir tinklinį, man visada patiko komandiniai žaidimai. Būdama 15 ar 16 metų nusprendžiau išbandyti savo jėgas žaisdama futbolą. Vienos treniruotės pabaigoje trenerė Ingrida Siliūnienė paprašė, kad kas nors atsistotų į vartus ir aš sutikau. Kadangi nuo mažens sportavau, tarsi „jaučiau“ kamuolį ir jis manęs negąsdino.
Vartininko pozicija mane sužavėjo savo įvairiapusiškumu ir unikalumu, kaip žaidėja turėjau puikiai žaisti ne tik kojomis, bet ir rankomis. Kasdieniniai nubrozdinimai ir mėlynės buvo ne stabdis, o paskatinimas toliau judėti į priekį.
– Kaip per šiuos metus pasikeitė žalgirietės?
– Manau, kad patobulėjome tiek individualiai, tiek kaip komanda. Naujos žaidėjos puikiai įsiliejo į komandos sudėtį ir sustiprino tiek priekio liniją, tiek gynybą. Žinoma, patyrėme sunkumų ir pykčių, tačiau mus visas vienijo noras žaisti futbolą, todėl nesustojome judėti pirmyn.
– Kaip apibūdintumėte 2021 metų LMFA I lygos sezoną?
– Šis sezonas buvo tikrai puikus. Labai džiugu, kad dėl COVID-19 situacijos čempionatas nebuvo sustabdytas ir turėjome galimybę varžytis su žaidėjomis iš visų Lietuvos kampelių. Visos komandos parodė ryžtą ir norą laimėti. Deja, buvo traumų ir nusivylimų, tačiau iš klaidų mes mokomės ir jų dėka tobulėjame.
– Ko tikitės iš kito sezono?
– Kaip ir kiekvienais metais norėtųsi pasirodyti dar geriau, sužaisti dar geresnes rungtynes ir pasiekti išsikeltų tikslų. Tikiuosi, kad kitas sezonas bus toks pat įdomus ir reikšmingas kaip šis. Manau, jog technikos tobulinimas ir fizinis pasiruošimas bus ypač svarbūs besiruošiant kitam sezonui.
