Geriausias 2014 metų Lietuvos futbolininkas Giedrius Arlauskis antradienį lankėsi portalo 15min.lt redakcijoje ir atsakė į visą šūsnį gerbėjų klausimų.
– Jeigu nebūtumėte profesionalus futbolininkas, kas būtumėte? (Skaitytojas prisistatė slapyvardžiu Kei)
– Jei nebūčiau profesionalus futbolininkas, būčiau profesionalus sirgalius. Mane visada žavi tas jų užsidegimas, organizavimas – kaip jie palaiko, kaip jie ruošiasi rungtynėms. Galbūt net būčiau jų vadas – sirgaliai futbolininkams labai svarbu. Be sirgalių futbolo nebūtų. Galbūt jie patys nejaučia, kiek jie duoda futbolininkams. Į pilną stadioną eini su dvigubu užsidegimu.
– Nuo vaikystės sklando toks pasakymas, kad štai tas jauniausias, tai statome jį į vartus, ar jūs irgi buvote tas jauniausias? Kaip prasidėjo jūsų karjera vartininko pozicijoje? (Tomas Gnižinskas)
– Taip ir buvo. „Įmetė“ mane į tuos vartus, tačiau laikui bėgant aš pamačiau, kad man neblogai sekasi. Vėliau į Lietuvos 14-mečių rinktinę pirmą kartą patekau kaip vidurio gynėjas, tačiau buvau žemo ūgio, gana smulkaus sudėjimo, tad pamačiau, kad gynėju žaisti man bus labai sunku. Kadangi vartuose visai gerai sekėsi, nusprendžiau, kad būsiu vartininkas. Taigi palaipsniui taip viskas ir pakrypo, kad žaidžiau būtent šioje pozicijoje.
– Kuris vartininkas vaikystėje buvo jūsų idealas ir kodėl? (Elvis Žaldaris)
– Idealo niekada neturėjau.
– Kokie trys vartininkai padarė jums didžiausią įtaką? (Tomas Gnižinskas)
– Šiai dienai – Manuelis Neueris. Jis įnešė kažką naujo į vartininkų pasaulį, padarė, sakyčiau, net perversmą. Man jis labai imponuoja. Antras būtų Thibaut Courtois iš „Chelsea“, o trečiuoju paminėčiau Ikerą Casillasą. Mano galva, tai labai stiprus psichologiškai futbolininkas, nes pastaruoju metu buvo patekęs į duobę, sulaukė labai daug kritikos iš visur, tačiau susitvarkė, atgavo formą ir vėl žaidžia pačiu aukščiausiu lygiu.
– Kai buvote dar jaunesnis, kurioje pasaulio komandoje norėjote žaisti? (Žilvinas Grakauskas)
– Kai išvažiavau iš Telšių į Šiaulius ir paragavau profesionalo duonos, pradėjau svajoti apie patekimą į rinktinę. Tai buvo pirmoji svajonė, bent papulti į sąrašą nors vienoms rungtynėms.
Po to, kai pradėjau domėtis Europos futbolu, didelį įspūdį darė Liono „Olympique“ ekipa su Juninho. Taip pat „Liverpool“. Visada buvo svajonė žaisti šiose komandose, tačiau niekada netikėjau, kad galėčiau atkreipti jų dėmesį. Dabar tai yra įmanoma, prieš „Liverpool“ teko žaisti Europos lygoje – žaisti toje ekipoje yra didžiausia svajonė. Kaip užsispyręs žemaitis bandysiu tą svajonę įgyvendinti – ji nėra nereali.
– „Liverpool“ kaip tik ieško konkurencijos Simonui Mignolet. Kaip manote, ar nukonkuruotumėte S.Mignolet dėl pagrindinio vartininko pozicijos? (Mantas Jankevičius)
– Kalbėta su jais buvo, tačiau dabar susidomėjimas aprimo. Aišku, reikia labai daug dirbti, būti stabiliu žaidėju. Nereikia nuleisti rankų ir siekti savo tikslų. Tikrai tikiu, kad galėčiau žaisti tokioje komandoje.
– Ar buvo atvejų, kai dėl savo simpatijos ar jau mylimosios, nenorėjote lankyti treniruočių? (Kipras)
– Mes su savo dabartine žmona ir susipažinome per futbolą, taigi visada jaučiau jos palaikymą. Todėl man nereikėjo aukoti futbolo, ji mane visada palaiko, kartu keliauja. Net buvo priešingai, vienu metu jau buvo minčių, kad gal nebereikia žaisti, tačiau žmona neleido apie tai net pagalvoti, pastūmėjo tik pirmyn
15min.lt
