Praėjusią vasarą Gruzijoje vykusiose UEFA moterų Čempionių lygos atrankos varžybose pagrindinė Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandos vartų sargė Greta Kaselytė per tris rungtynes praleido vos vieną įvartį, o šis puikus rezultatas leido Lietuvos čempionėms iškovojus visas tris pergales triumfuoti Davido Petriašvilio stadione Tbilisyje bei iškovoti kelialapį į pagrindinį Čempionių lygos turnyro etapą.
Tuomet džiaugsmo šokį aikštės viduryje šokusios futbolininkės dar net nenutuokė kokia įspūdinga 2017 metų sezono kelionė Europoje jų laukia. Kai jau atrodė, kad Ciuricho „Zurich Frauen“ klubo iš Šveicarijos barjeras gali būti per aukštas, Lietuvos čempionės pademonstravo, kad prognozės tik ir lieka prognozėmis, o realybė gimsta aikštėje. Lietuvaičių žygį aštuntfinalyje sustabdė tik garsioji FC „Barcelona“.
Prabėgus metams „Gintros-Universiteto“ tikslai nepasikeitė, tiesa, futbolo aistruolių lūkesčiai komandai gerokai išaugo. Apie tai, atrankos sugrįžtuves į Lietuvą, būsimus varžovus ir naują tarpusavio ryšio kūrimą mintimis su oficialia klubo svetaine www.fkgintra.lt pasidalino ekipos senbuvė G. Kaselytė.
– Įspūdingas praėjusio sezono žygis Europoje natūraliai išaugino visų lūkesčius. Komandai atrankos turnyre, skirtingai nei ankstesniais metais, yra klijuojama favoritės etiketė. Ko gero, jaučiate šiokį tokį papildomą spaudimą?
– Žinoma, spaudimą jaučia visa komanda, ypač dėl to, kad atrankos turnyras vyks Lietuvoje. Visi šiais metais tikisi iš mūsų ne mažiau, nei praėjusiais. Savo ruožtu mes tikimės, kad nenuvilsime sirgalių ir pačių savęs bei žengsime į kitą etapą. Toks ir yra mūsų pagrindinis tiklsas.
– Ar pajutote, kad po aštuntfinalio su „Barcelona“ Lietuvos moterų futbolo čempionės „Gintros-Universiteto“ vardas tapo žinomesnis platesnei visuomenės daliai?
– Tikrai taip. Mūsų klubo vardas dabar yra geriau žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Apie praėjusių metų pasiekimus girdėjo net ir iš Brazilijos bei Pietų Afrikos atvykusios legionierės, kadangi UEFA Čempionių lygos turnyras yra vertinamas visame pasaulyje. Kiekvienais metais mūsų klubo populiarumas auga, o tai manau taip pat turi reikšmingos įtakos ir bendram moterų futbolo populiarumo didėjumui Lietuvoje. Norėtųsi, kad tokiais gerais pavyzdžiais įkvėptumėme kuo daugiau mergaičių žengti futbolo keliu.
– Po ketverių metų pertraukos UEFA Čempionių lygos atrankos turnyras sugrįžta į Lietuvą, tiesa, varžybos vyks Alytuje. Paskutinį kartą 2014 metais Šiauliuose vykęs atrankos turnyras baigėsi sėkmingai. Kaip manai, kiek „namų“ veiksnys gali būti svarbus siekiant kelialapio tolyn?
– Žaidžiant namuose visuomet jautiesi tvirčiau. Aplinkui savi sirgaliai, savas stadionas, klimatas ir aplinka. Žinoma, labai gaila, kad neturėjome galimybės atrankos turnyro organizuoti Šiauliuose, nes mūsų mieste per daugelį metų jau yra susiformavusios tam tikros tradicijos. Būtent Šiauliuose sulaukiame didžiausio sirgalių palaikymo. Vis tik tikimės, kad mus, kaip Lietuvą reprezentuojančią komandą gausiai palaikys ir alytiškiai bei aplinkui Alytų gyvenantys futbolo mėgėjai. Norime sukurti pergalingą šventę ir šio regiono gyventojams.
– Kartu su „Gintra-Universitetu“ 9-oje atrankos grupėje kovos Suomijos, Farerų Salų bei Bulgarijos čempionės. Kurią varžovę išskirtum kaip pavojingiausią?
– Manau, kad pajėgiausia varžovė bus „FC Honka“ komanda iš Suomijos. Nors jokiu būdu negalima nuvertinti ir bulgarių, kurios jau turi sukaupusios nemažai patirties dalyvaujant Čempionių lygos atrankos varžybose. Farerų futbolininkės yra įvardijamos kaip grupės autsaiderės, tačiau puikiai prisimename 2014 metus, kai turėjome nemažai vargo su šios šalies komanda. Neturime teisės nuvertinti nei vieno varžovo, kiekvienoms rungtynėms privalome nusiteikti šimtu procentų. Kadangi iš atrankos grupės tolyn patenka tik vienas klubas, šansų pasitaisyti gali ir nebebūti.
– Lyginant su praėjusiu sezonu sudėtyje pasikeitė didžioji dalis legionierių. Kaip sunku yra iš naujo atrasti „akies žvilgsnio“ tarpusavio ryšį?
– Iš tikrųjų, tiek mums, tiek legionierėms nėra lengva per trumpą laiko tarpą pažinti viena kitos žaidimą, atrasi ryšį aikštėje. Joms apskritai čia daug kas nauja, tenka priprasti ir prie kitos šalies kultūros, klimato, bendravimo skirtumų. Gaila, kad situacija susidėlioja taip, jog sužibėjusios legionierės išvyksta. Vis tik manau, kad visos šią vasarą prie komandos prisijungusios naujokės turi puikius šansus pademonstruoti ko yra vertos ir tikiu, kad jos sieks pateisinti komandos ir trenerių lūkesčius.
– Kokios nuotaikos komandoje? Kaip sekasi pasirengimo cikle?
– Nuotaikų pasitaiko įvairių, vis dar stengiamės tapti viena komanda, vienas kumštis. Šiuo laikotarpiu mums svarbu kuo geriau pažinti viena kitą tiek aikštėje, tiek gyvenime. Pasirengimo procese stengiamės sužaisti kuo daugiau kontrolinių rungtynių ir būti optimaliai pasiruošus rugpjūčio 7 dienai.
