Nuolat galima žiūrėti ne tik į degančią ugnį – ne ką mažiau futbolo gerbėjų akis pamalonina fantastiški įvarčiai, kuriuos tolimais smūgiais pelno „Palangos“ kapitonas Gvidas Juška.
2015 metais prie Lietuvos vasaros sostinės miesto klubo prisijungęs telšiškis jame rungtyniauja jau ketvirtą sezoną. Metai bėga, o saugas vis dar išlieka rezultatyviausias komandos žaidėjas.
G. Juška šį sezoną Lietuvos čempionate pelnė 3 įvarčius, iš kurių du padovanojo istorines „Palangai“ pergales, pirmąją namuose bei pirmąją išvykoje. Po „Trakų“ veterano Deivido Česnauskio tai yra antras vyriausias šiemet A lygoje pasižymėjęs futbolininkas.
Pavyko save „Palangos“ kapitonui įtraukti ir į Lietuvos čempionato metraščius. G. Juška pelnė įvarčius net už aštuonias skirtingas A lygos komandas, tokiu būdu susilygindamas su rekordininkais – Mindaugu Grigalevičiumi bei Jevgenijumi Morozu.
Telšiškis, savo karjerą Lietuvos čempionate pradėjęs Panevėžio „Ekrane“, pasižymėjo atstovaudamas Vilniaus „Geležiniam Vilkui“, „Šilutei“, FBK „Kaunui“, Marijampolės „Sūduvai“, Klaipėdos „Atlantui“, Gargždų „Bangai“, Pakruojo „Kruojai“ ir dabartinei ekipai – „Palangai“. „Ekrane“ G. Juška debiutavo vos 17 metų bei įvarčio pelnyti nesugebėjo.
Rekordo – devintame A lygos klube pelnyto įvarčio – saugas nebesieks. G. Juška tik nusijuokė: „Ne, į kitą komandą tikrai nepereisiu, liksiu „Palangoje“. O jei kažkas susiklostys ne taip, tai žaisiu nebent Pirmoje lygoje.“
Apie karjerą Lietuvos čempionate, trenerio darbą ir rekordą rezultatyviausias šio sezono „Palangos“ futbolininkas pasipasakojo oficialiai A lygos svetainei.
– Kaip atsidūrėte Panevėžio „Ekrane“ ir kas iš tų laikų labiausiai įsiminė?
– Viskas prasidėjo nuo Lietuvos olimpinio sporto centro, į kurį nuvykau būdamas 14 metų. Žaidžiau už „Žalgirio“ dublerius, po to grįžau į Telšius. Vėliau atsirado susidomėjimas iš „Ekrano“.
Debiutą pamenu: žaidėme su „Atletu-Inkaru“ Draugystės stadione. Ten nebuvo dirbtinė danga, o žvyro aikštė. Kojos drebėjo, bet per pasiruošimą gerai sekėsi ir treneris Virginijus Liubšys leisdavo į starto sudėtį. Čempionato pradžioje žaidžiau, o po to nukonkuravo, regis, Edgaras Česnauskis.
Tai buvo labai gera patirtis, nes žaidė abu Česnauskiai, Marius Stankevičius, Nerijus Dunauskas. Kartu su Nerijumi kurį laiką gyvenau.
– Po to sekė kitas A lygoje žaidęs klubas – „Geležinis Vilkas“ ir sugrįžimas arčiau namų.
– Taip, žaidžiau „Geležiniame Vilke“. Gyvenome kareivinėse, atlyginimų negaudavome, bet užskaitė karo tarnybą. Buvau jaunas, mane pakvietė į kariuomenę, bet su manimi susisiekė treneris Alvydas Koncevičius, pasiūlė pažaisti. Metus praleidau ten. Geras kolektyvas, nors komanda nebuvo pati stipriausia. Į treniruotes važiavome su kareiviškomis mašinomis. Viskas buvo pakankamai įdomu.
Vėliau Pirmoje lygoje žaidžiau už Plungės „Babrungą“, primušiau daug įvarčių – buvo geras sezonas. Ten buvo nebloga komanda – žaidė Vidas Dančenka, Antanas Tautvydas.
– Tad būtent tada Jus pastebėjo „Šilutės“ ir FBK „Kauno“ darinys?
– Taip, treneris Šenderis Giršovičius pasiūlė susitikti ir prisijungti. Žinoma, iš pradžių žaisti už Kauno „Jėgerius“ arba „Šilutę“ ir ten parodyti save.
Su FBK „Kaunu“ pasiekiau daugiausiai per savo karjerą. Buvo labai gera komanda, viskas buvo aukštame lygyje – tiek atlyginimai, tiek kiti dalykai.
– Per savo karjerą pakeitėte gana nemažai klubų, bet jau ketvirtą sezoną atstovaujate „Palangai“. Ar tikėjotės, jog ten žaisite ilgiau?
– Su „Palanga“ viskas gavosi gana spontaniškai. Klaipėdoje žaidžiau vienoje salės futbolo komandoje, kurios savininkai perėmė „Palangą“, tuo metu žaidusią Pirmoje lygoje. Pirmais metais pavyko bendradarbiauti su Klaipėdos „Atlantu“, kas buvo labai svarbu. Po to savo jėgomis komplektavomės, viskas buvo labai palaipsniui.
Vis kilome į viršų, gerinome pozicijas Pirmoje lygoje, o dabar jau esame A lygoje.
– Buvote vienas iš rezultatyviausių Pirmos lygos žaidėjų. Ar nekildavo minčių tarpsezoniais persikelti į Lietuvos čempionatą?
– Kai sulauki 33-ejų ar 34-erių metų, kiek dar A lygoje žaisi? Metus? Dirbu su vaikais Palangos sporto centre, turiu stabilų darbą, tad Pirmoje lygoje žaisti buvo pats tas. Dirbi ir futbolą pažaidi – viskas labai gerai. Pasitreniruoji 3–4 kartus per savaitę, sužaidi rungtynes. Taip buvo patogu.
A lygoje tenka derintis. Ne visose treniruotėse dalyvauju, bet dažniausiai būnu ir dar treniruoju vaikus.
– „Palangos“ treneris Valdas Trakys minėjo, kad esate vienas iš tų, kuris palaiko komandos atmosferą. Ar tekdavo tą daryti anksčiau?
– Tada, kai su „Šilute“ laimėjome Pirmą lygą, buvau komandos kapitonas. „Palangoje“ esu kapitonas jau trečią sezoną – komanda pasirinko mane. Man padeda ir Mindaugas Bagužis.
– Ar visada norėjote tapti treneriu?
– Buvau apsisprendęs. Noriu pabandyti, o kaip gausis – pamatysime ateityje. Man patinka šis darbas.
– Vis dėlto vienvaldžiu rekordininku nenorite tapti? Gal visgi pereisite į kitą A lygos klubą pelnyti simbolinį įvartį?
– Ne, jau tikrai į kitą komandą nepereisiu, liksiu „Palangoje“. O jei kažkas ne taip susiklostys, tai žaisiu nebent Pirmoje lygoje.
K.Tretjakas, alyga.lt
