© lff.lt nuotr.
Antradienį Portugalijos futsal rinktinė po kiek daugiau nei metų sugrįš į vietą, kur 2021-ųjų spalio 3 dieną išgyveno bene šlovingiausią dieną šalies futsal istorijoje.
Artėjant dvikovai kviečiame jus dar sykį nusikelti į praėjusių metų čempionatą Lietuvoje ir pažvelgti, kaip Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje atrodė portugalų kelias link pasaulio čempionų titulo.
Grupės etapo burtai portugalams nulėmė C grupę, kurios kovos vyko Kauno arenoje. Čia tuometiniai Europos čempionai susitiko su Tailando, Saliamono Salų bei Maroko rinktinėmis.
Nepaisant to, kad buvo įvardinami aiškiais grupės favoritais, šiokio tokio pasipriešinimo portugalai, vis dėlto, sulaukė.
Jau pirmose rungtynėse jie buvo priversti vytis varžovus, kai gana anksti jų vartininką nuginklavo Tailando rinktinė. Visgi su ankstyvu šoku mačo favoritai susitvarkė ir po puikios atkarpos antrame kėlinyje įrodė savo pranašumą bei laimėjo rungtynes 4:1.
C grupės rungtynės: Tailandas – Portugalija 1:4.
Toliau jų laukė bene egzotiškiausia viso turnyro komanda – Saliamono Salos. Šiai ekipai jau vien dalyvavimas čempionate buvo šventė, tad rezultatai iš esmės nuėjo į antrą planą. Neskriaudė jų ir portugalai – žaidę kone viena koja, Jorge Brazo auklėtiniai atseikėjo varžovams septynis „sausus“ įvarčius ir ramiomis nuotaikomis pasitiko finalinį grupės mačą su Maroku.
C grupės rungtynės: Saliamono Salos – Portugalija 0:7.
Kadangi paskutinės grupių etapo rungtynės įprastai vyksta vienu metu, paskutiniam savo mačui portugalams teko persikelti į Klaipėdą, kur laukė kova su neprastą turnyrą žaidusia Maroko komanda. Marokas buvo per žingsnį nuo patekimo į kitą etapą, tačiau norint užsitikrinti vietą jiems buvo reikalingas taškas.
Klaipėdos arenoje susirinkę sirgaliai išvydo puikų spektaklį – pirmaujanti komanda keitėsi net kelis kartus, tačiau galutinis teisėjo švilpukas užfiksavo kovingas lygiąsias 3:3, kurios pirmą vietą garantavo portugalams, o Marokui dovanojo patekimą tarp šešiolikos geriausių.
C grupės rungtynės: Portugalija – Marokas 3:3.
Aštuntfinalis Portugalijos komandai lėmė sugrįžimą į Kauną bei akistatą su kovinga Serbijos rinktine. Rungtynėse buvo matyti, kad portugalai jau įjungė aukštesnę pavarą ir gana greitai susikūrė dviejų įvarčių persvarą. Tačiau serbai sudėti ginklų linkę nebuvo ir dviem įvarčiais per penkias minutes grąžino į rungtynes pusiausvyrą, taip perkeliant dvikovos eigą į pratęsimą.
Pratęsime portugalai vėl greitai sumušė du įvarčius ir per likusį laiką persvaros iš savo rankų jau nepaleido – nepaisant to, kad serbai dar sušvelnino atsilikimą, mačo favoritai žengė tolyn.
Aštuntfinalis: Portugalija – Serbija 4:3 (po pratęsimo).
Ketvirtfinalyje laukė tikras Europos futsal desertas – klasikinė dvikova tarp Portugalijos ir Ispanijos komandų, kurios buvo (ir, iš esmės, tebėra) dvi pajėgiausios žemyno komandos.
Vilniuje mačą sėkmingiau pradėjo Ispanijos komanda, kuri, vos įsibėgėjus antram kėliniui, staiga pelnė du įvarčius ir atrodė, kad užtikrintai artėja link pusfinalio. Tačiau ir šį sykį Jorge Brazo komanda rankų nenuleido ir netrukus atsakė dviem savo smūgiais, kurie antrą paeiliui portugalų mačą perkėlė į pratęsimą.
Pratęsime ispanams itin nepasisekė, kai nuo jų gynėjo kamuolys rikošetu įskriejo į jų pačių vartus. Likusį laiką portugalai užtikrintai gynėsi ir paskutinėmis minutėmis, varžovams jau žaidžiant be vartininko, įmušė ketvirtą įvartį ir taip pateko tarp keturių stipriausių, tuo pačiu užbaigdami ir vieno iš pagrindinių konkurentų kelionę.
Ketvirtfinalis: Ispanija – Portugalija 2:4 (po pratęsimo).
Patekus į pusfinalį bei grįžus į Kauną, portugalų laukė iš pažiūros silpniausia komanda – Kazachstanas. Visgi brazilų desantas šioje komandoje viso čempionato metu veikė kone neužsikertamai, savo indėlį nešė ir vietiniai žaidėjai, tad ketvirtfinalyje kazachai atsidūrė visiškai pelnytai.
Pirmi dvikovoje pasižymėjo Portugalijos salės futbolininkai, kurie po to patikimai gynė savo vartus ir neleido varžovams rezultato išlyginti. Nepaisant to, paskutinėmis mačo sekundėmis, jau eidami va bank, Kazachstano futbolininkai su skrajojančiu vartininku rezultatą išlygino bei – taip, atspėjote – dar vieną Portugalijos rinktinės mačą perkėlė į pratęsimą.
Tik šį kartą buvo nueita dar toliau – pratęsimui pasibaigus be įvarčių, komandoms pirmą kartą turnyre teko mušti baudinius. Portugalų lyderis Pany savąjį pramušė, tačiau jo komandos draugai neklydo ir serijoje triumfavę Europos čempionai pateko į finalą.
Pusfinalis: Portugalija – Kazachstanas 2:2 (baudiniai 4:3).
Finale turėjo būti atsakytas vienas klausimas – ar portugalai laimės ir taps vos ketvirta komanda per istorija, tapusia pasaulio futsal čempionais, ar titulą apgins 2016-ais jį iškovoję Argentinos salės futbolininkai, ir pernai nužygiavę iki pat finalo.
Kaip paaiškėjo po 40 minučių įtemptos kovos – išsipildė pirmasis variantas.
Portugalų lyderio Pany du įvarčiai sukūrė jiems, iš pažiūros, saugią persvarą, tačiau antrame kėlinyje Argentina atsilikimą sumažino iki vieno. Per likusį laiką titulą gynę argentiniečiai turėjo dar ne vieną šansą, o paskutinės atakos metu net sudrebino varžovų vartų virpstą, tačiau galų gale Jorge Brazo komanda atsilaikė ir prie savo Europos čempionų vardų pridėjo ir pasaulio futsal karalių karūną.
Finalas: Argentina – Portugalija 1:2.
Geriausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas karjerą rinktinėje po jo baigęs legendinis Ricardinho, o 8 įvarčius per visą turnyrą pelnęs Pany auksinio batelio lenktynėse tik vienu tiksliu smūgiu nusileido brazilų snaiperiui Ferrao.
Portugalijos rinktinė į Kauną grįžta vėl, o šįsyk jų viešnagę apkartinti bandys aukščiausio lygio turnyrų patirties jau pasisėmusi Lietuvos rinktinė.
