„Merginos ir futbolas – gal anksčiau tai ir atrodė kaip nesuderinamas dalykas, dabar tai tikrai jau nieko nestebina“, – taip apie savo pomėgį kalbėjo Mažeikių futbolo komandos „Triumfas“ kapitonė, Lietuvos devyniolikmečių rinktinės kandidatė Karolina Kurapatkina, rašo santarve.lt
Teko pripažinti pranašumą
Kovo mėnesį Gabijos gimnazijos abiturientė buvo pakviesta į šalies devyniolikmečių futbolininkių rinktinės stovyklą, tris dienas vykusią Marijampolėje.
„Mums buvo surengta po dvi treniruotes per dieną, tik gal keturios žaidėjos iš aštuoniolikos anksčiau yra buvusios tokioje stovykloje. Visos kitos, tarp jų – ir aš, naujokės, todėl buvo labai įdomu. Po to vykome į Minską, kur sužaidėme dvejas draugiškas rungtynes su Baltarusijos rinktine. Apmaudu, tačiau abu kartus pralaimėjome „sausai“, – pasakojo 18-metė futbolininkė.
Pasak sportininkės – vienos iš nedaugelio rinktinės žaidėjų, abejas rungtynes praleidusių aikštelėje be keitimo, – baltarusės vien susižaidimo atžvilgiu atrodė geriau. Ir lietuvių treneris pripažino, kad fiziniu pasirengimu ir pajėgumu varžovės skiriasi nuo mūsiškių, tad Lietuvos rinktinės merginų dar laukia daug darbo.
Artimieji skatino ir palaikė
Karolina – ne vienintelė futbolininkė šeimoje, trejais metais vyresnis brolis Mantas, šiuo metu dirbantis užsienyje, anksčiau žaidė miesto komandose, rungtyniavo ir reprezentacinėje vyrų ekipoje.
„Futbolą žaidė brolis, dėdė, senelis. Tikriausiai ta „liga“ užkrėtė ir mane. Mažeikiuose anksčiau merginų futbolo nebuvo. O aš buvau sportiška, tad stengiausi visur dalyvauti, net ir rankų lenkimo varžybose teko rungtis. Ir su broliu bei jo draugais dažnai kieme gainiodavau kamuolį...
2015-aisiais buvo susibūrusi kokių dešimties merginų grupė, kurios į futbolą žiūrėjo, sakyčiau, kaip į hobį, tada vieną sezoną žaidžiau Akmenėje. O kai treneris Ramūnas Daubaris subūrė FK „Triumfą“, viena per kitą apie tai sužinojome ir žaisti pradėjome jau rimčiau“, – kelią į futbolo aikštę prisiminė Karolina.
Mergina pažymi: svarbus buvo ir tėvelių palaikymas – jie skatino užsiimti sportu, nes matė, kad tai jai patinka, po sėkmingų rungtynių kartu džiaugėsi. Brolis, kuris, grįžęs iš užsienio, planuoja vėl žaisti už mūsų miestą, buvo didžiausias pagalbininkas – jis Karoliną mokė futbolo pradmenų ir nuolat ragino žengti pirmyn.
Jaudulys sportininkės nepalieka
Futbolas – kontaktinė sporto šaka, tad neišvengiami smūgiai per kojas, griuvimai, traumos. Pasak sportininkės, jeigu tu myli futbolą, skausmas – ne kliūtis.
„Po rungtynių keliai visada nudaužyti, bet… Viską kompensuoja žaidimas, azartas, tada apie smūgius ir nubrozdinimus negalvoji. Kartais taip įsijaučiu į žaidimą, jog išgirdusi švilpuką net apgailestauju, kad rungtynės pasibaigė“, – kalbėjo Karolina.
Mažeikiškė pripažįsta, kad merginų futbole, kaip ir vyrų, pasitaiko visko: ir keiksmažodžių, ir apsistumdymų, bet ji pati šito vengia. Gal todėl dar nėra buvusi pašalinta iš aikštės ir turi tik kelias geltonas korteles.
Karolina tikino: baimės išeiti ant žaliosios vejos merginos nejaučia, tačiau prieš kiekvienas, kad ir žemiausio lygio rungtynes, kyla jauduliukas. Jis trunka neilgai – kol išbėgi į aikštę ir išgirsti teisėjo švilpuką. O tada – visos mintys apie žaidimą, kitoms paprasčiausiai nelieka laiko ir vietos. Viską apie save ji sužino tik po rungtynių – iš artimųjų lūpų.
Vardijo vien pliusus
Karolina akcentavo – ši sporto šaka, kaip ir daugelis kitų, pirmiausia suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, sutvirtina psichologiškai.
„Toliau galima vardinti tik pliusus: tai ir azartas, ir nauji draugai, ir išvykos į kitus miestus. Plius ištvermės ir kitų fizinių savybių ugdymas, be to, augi sveikas žmogus. Kadangi esu komandos kapitonė, tai dar ir drausmina – turiu stengtis rodyti pavyzdį, motyvuoti savo drauges“, – kalbėjo futbolininkė.
Futbolas tampa ir laisvalaikio praleidimo forma – Karolina stebi varžybas, kai jas transliuoja per televiziją, ateina į visas Mažeikių ekipos futbolo rungtynes. Ir vis tik mergina prisipažįsta, kad nėra vieno klubo, kurį mėgtų labiausiai ir už jį sirgtų. O štai futbolininkas, kurio žaidimas imponuoja, yra – tai prancūzas Polis Pogba.
Mergina žaidžia vidurio saugės pozicijoje, kuri yra tarsi tarpininkė tarp gynybos ir puolimo. Jai dažniausiai tenka skirstyti kamuolius puolėjoms, padėti joms susikurti puolimui tinkamas progas. Pozicija nėra ta, kuri padėtų pelnyti daug įvarčių, tačiau sportininkės ji neliūdina: pelnyti įvartį yra smagu, tačiau, ar tu jį įmuši, nėra aktualu – komandos kapitonei svarbus ekipos rezultatas.
Laukia įdomi vasara
Šiuo metu futbolo klubas „Triumfas“ ruošiasi LMFA Pirmos lygos sezonui, kur mažeikiškės Vakarų regione varžysis su Gargždų, Tauragės, Klaipėdos, Panevėžio komandomis.
Pirmąjį sezoną savo zonoje mažeikiškės laimėjo, galutinėje įskaitoje pasidalijo 7–8 vietomis. Šį sezoną, pasak kapitonės, komanda tikisi kilti aukščiau. Siekiant to apie 20 merginų net 4 kartus per savaitę pluša treniruotėse miesto centrinio stadiono dirbtinėje aikštėje.
Karolina turi ir savų tikslų – šalies rinktinės treneriui lyg ir patiko jos žaidimas, todėl mažeikiškė laukia kvietimo į rinktinės stovyklą, kuri vyks vasarą. O tada galima bus galvoti ir apie Baltijos taurės turnyrą.
„Suprantama, kartais sunku būna nusiteikti treniruotėms. Tačiau norint kažką pasiekti, reikia įdėti ir darbo. Savo žaidimu privalai įrodyti, kad esi pajėgi atstovauti rinktinei, tą aš ir stengiuosi padaryti“, – pasakojo mergina.
Jau greitai Karolinai reikės rinktis studijas. Užsimindama, kad jos tikriausiai nebus susijusios su sportu, mažeikiškė tvirtino: kad ir kur studijuos, vis tiek ras galimybių žaisti futbolą.
santarve.lt, N.Švelnienės nuotr.
