F. Černychas: būsiu laimingas, jei pateksiu į kurią nors iš Top 5 lygų

Praėjusį trečiadienį įvykusios draugiškos rungtynės su Rumunija, Lietuvos rinktinės žaidėjui Fedorui Černychui buvo ypatingos – jis pirmą kartą išvedė rinktinę į aikštę kaip nacionalinės ekipos kapitonas. Pasibaigus rinktinės varžyboms ir žaidėjams sugrįžus į klubus, 24-erių metų futbolininkas su lankomiausiu šalies futbolo naujienų portalu – „Eurofootball.lt“, sutiko pakalbėti apie įvykusias draugiškas rungtynes, naują trenerių štabą, žaidimą Lenkijoje bei netikėtą Deivido Česnauskio dovaną.


- Lenkijoje žaidi jau antrą sezoną. Kuo jis labiausiai skiriasi nuo pirmojo? Ar po praėjusio sezono, per kurį „Ekstraklasa“ pirmenybėse pelnei 11 įvarčių, jauti, kad susilauki daugiau dėmesio iš varžovų gynėjų?

- Kuo labiausiai skiriasi? Tikriausiai tuo, kad žaidžiu jau kitoje komandoje (šypsosi).

Jau žinau ko tikėtis iš varžovų ir galima sakyti, kad nebesu svečias „Ekstraklasoje“. Taip pat ir kitos komandos pažino mane ir tikriausiai daugiau prižiūri nei anksčiau.

- Šios vasaros pabaigoje pakeitei komandą, bet likai Lenkijoje. Ar buvo pasiūlymų iš kitų šalių klubų ir kodėl nusprendei prisijungti būtent prie „Jagiellonia Bialystok“ ekipos?

- Buvo visokių kalbų, kad vienas ar kitas klubas atsiuntė užklausą ar pasiūlymą, bet konkrečiausi buvo „Lechia Gdansk“ ir „Jagiellonia Bialystok“ pasiūlymai. Kodėl būtent „Jaga“? Nes klubas turi labai gerą infrastruktūrą, treniruočių bazę, stadioną.

Kalbėjausi su žaidėjais dėl trenerio, kurie man siūlė būtent Michalą Probierzą, nes iš jo galima daug ko išmokti. Taip kalbėjo tie, kurie su juo dirbo - ir lenkai, ir lietuviai. Klubas kas metus parduoda žaidėjus į neblogas komandas, nes jų nelaiko taip, kaip kai kurie kiti klubai. Į rungtynes jie kviečiasi skautus ir agentus.

Be to tai netoli namų, tad kai gaunu porą laisvų dienų galiu atvažiuoti į Vilnių. Tad viskas mano rankose – jei žaisiu gerai galėsiu išvažiuoti į geresnę komandą.

- Žiūrint į statistiką ir rezultatus, šis sezonas kol kas prastesnis tiek tavo dabartinei komandai, tiek tau asmeniškai. Tavo nuomone, kokios pagrindinės to priežastys?

- Dėl komandos prastesnio sezono, tai čia jau nebe ta „Jagiellonia“, kuri buvo praeitais metais. Daugiau nei pusė žaidėjų išėjo iš komandos, o dabar jų vietoje yra nauji futbolininkai.

Dėl mano statistikos, tai čia aš atlieku kiek kitokį darbą nei Lenčnoje, kur nuolatos žaidžiau puolėjo pozicijoje. Čia daugiau žaidžiu kairio arba dešinio saugo pozicijoje, o į puolimą treneris mane statė tik kelis kartus. Bet aišku, įvarčių vis tiek mažoka ir norisi mušti daugiau. Tikėkimės, kad jau nuo kitų rungtynių tai pataisysiu (šypsosi).

- Anksčiau ne kartą minėjai, kad tau priimtinesnė krašto saugo pozicija, tačiau šiemet ir vėl ne kartą į aikštę buvai leidžiamas centro puolėjo pozicijoje. Kokie tau pačiam yra didžiausi skirtumai tarp žaidimo krašto saugo ir puolėjo pozicijose?

- Puolėjo pozicijoje turi daugiau koncentruotis atakai – tikslas įmušti ar padėti įmušti komandos draugui, priklausomai nuo to, kaip treneris tai mato. O krašto saugas turi daugiau darbo nei tik atakuoti ir taip pat turi padėti komandai gintis. Tai daug jėgų atimanti pozicija... Bet iš tikrųjų tai neturiu problemų dėl to, kur žaisti - kurioje pozicijoje treneris mane leidžia į aikštę ten ir žaisiu. Svarbiausia yra žaisti.

- Neseniai Lietuvos rinktinė žaidė dvi draugiškas rungtynes prieš Rumuniją ir Rusiją. Kaip pats vertintum šias rungtynes?

- Na, mano nuomone, rungtynės su rumunais buvo neblogos. Bandėme juos presinguoti, neduoti lengvai žaisti, o tai pavyko visai neblogai. Turėjome kelis momentus, kur buvo galima pasižymėti, bet, deja, jų neišnaudojome. Tuo tarpu rumunai savo įvartį įmušė ir šventė pergalę. Tikrai davėme kovą 18-tai rinktinei pasaulyje.

Su Rusija bandėmė, kovėmės, bet tą dieną jie buvo geresnė komanda. Gali būti, kad mums tose rungtynėse pritrūko šviežumo, nes žaidėme trečią dieną po rungtynių su Rumunija, o rusams tai buvo pirmos rungtynės. Turime ką pataisyti mūsų žaidime, dar yra šiek tiek laiko tai padaryti ir manau, kad būsime tikrai gera komanda, kuri galės duoti kovą bet kam.

- Rinktinėje debiutavo naujas trenerių štabas. Kokį įspūdį tau paliko nauji treneriai su Edgaru Jankausku priešakyje?

- Įspūdžiai iš šios stovyklos tikrai geri – jau dabar buvo įnešta daug naujovių ir kaip sako treneriai, jų bus dar daugiau. Visi štabo nariai yra profesionalai savo srityje ir manau, kad visi kartu galime atnešti gerą rezultatą.

- Tau pačiam šiose rungtynėse buvo patikėtas komandos kapitono pareigos. Ką tau pačiam asmeniškai reiškia šios pareigos?

- Tikrai buvau nustebęs, net nesitikėjau, kad kada nors rinktinę į aikštę išvesiu būdamas kapitonu. Buvo kartu toks jauduliukas ir laimės jausmas, net nežinau, kaip apsakyti ką jaučiau tuo momentu. Tai tikrai buvo didelė garbė ir dar ilgai prisiminsiu tas akimirkas. Kapitonu buvau paskirtas tik šioms dvejoms rungtynėms, nes kapitono mes dar neišsirinkome.

- Ar nuo vaikystės turėjai svajonių petekti į kažkurią Europos lygą ar komandą? Į kurią Europos lygą pats norėtum persikelti ateityje?

- Kalbant apie lygą, tai kažkaip niekada negalvojau apie vienas konkrečias pirmenybes: jei žaisiu kokioje nors iš Top 5 lygų - būsiu laimingas (šypsosi).

O dėl komandos, tai nuo mažens sirgau už Maskvos „Lokomotiv“, o mylimiausias žaidėjas buvo Dmitrijus Sychevas. Deividas Česnauskis kartu su juo žaidė „Lokomotiv“ ekipoje ir yra geras jo draugas, o Maskvoje įteikė man dovaną – Sychevo marškinėlius su linkėjimais. Ačiū jam labai – tai buvo mano vaikystės svajonė (šypsosi).

Tautvydas Sakalauskas

Europos futbolo čempionatas 2024 spėlionė