Į skambučius ministras pirmininkas asmeniškai atsiliepia nedažnai. Vis dėlto, Albanija taip pat nedažnai patenka į pagrindinius futbolo turnyrus – Cnn.com rašo Jamesas Mastersas.
Vadinasi, už tai, jog laikinai nustumia valstybinius reikalus į šalį, norėdamas atšvęsti tautiečių patekimą į finalinį 2016-ųjų Europos čempionato etapą Prancūzijoje, Albanijos premjerui Edi Rama galima atleisti.
Šaliai pirmadienį pasitinkant savo herojus, Tiranos oro uoste juos sveikino ir Rama, o paskui visa komanda iškeliavo į jo rezidenciją toliau švęsti vos tris milijonų gyventojų turinčios valstybės patekimą į turnyrą.
Keletą dienų prieš tai Albanijos svajonė pasiekti finalus buvo pakibusi ant plauko, nes namuose 0-2 teko pripažinti aršiausios varžovės Serbijos pranašumą.
Tai buvo momentas, kuomet mėgindamas įžiebti milijonų žmonių viltis įsikišo Rama.
“Aš susitikau su jais po mačo prieš Serbiją. Jie jautėsi labai nusivylę – pralaimėjimas buvo kartus”, - Rama kalbėjo duodamas interviu CNN.
“Aš pasikalbėjau su jais ir pasakiau: “Klausykite, kai bandote pasiekti kalno viršūnę, privalote susidoroti su vis smarkesniais vėjais. Dabar yra pats laikas parodyti savo charakterį.”
Nepaisant kalnų bei vėjų, Albanija rezultatu 3-0, kuris susilygino su didžiausia visų laikų rinktinės pergale, užtikrintai įveikė Armėniją. Tai atnešė didžiulę šventę tiek į gimtinę, tiek į Kosovą, kuriame 1,8 mln. žmonių yra etniniai albanai.
Fejerverkų šou bei šventimas tęsėsi iki vėlumos, o pasveikinti atgal į šalį parskridusios komandos susirinko tūkstančiai žmonių. Sirgaliai garbino savo didvyrius nuo pat oro uosto iki Tiranos centro.
Tuo, jog Albanija sugebės iškilti tokioje grupėje, kurioje rungtyniauja Portugalija, Danija bei principinė varžovė Serbija, netikėjo niekas.
Nepaisant savo albaniškos kilmės, daugelis pajėgių futbolininkų, tokių kaip Xherdanas Shaqiri, Valonas Behrami bei Granitas Xhaka, nusprendė atstovauti Šveicarijai.
Xhakos brolis Taulantas, priešingai, pasirinko Albaniją, tačiau kitas futbolininkas Shkodranas Mustafi gina Vokietijos garbę. Ir vis dėlto Albanija pateko į čempionatą.
“Niekada nesvajojau apie kažką panašaus”, CNN pasakojo rinktinės kapitonas Lorikas Cana. “Po rungtynių Armėnijoje paskambinau savo tėčiui ir jis dvi valandas verkė.”
“Mes tiesiog esame laimingi žmonės. Žinau, jog tautiečiai namuose turi rimtų problemų, todėl mums suteikti jiems džiaugsmo, pasididžiavimo bei padėti užmiršti bėdas yra tikrai ypatinga.”
Canai kartu su kitais žaidėjais bei trenerių štabu Rama įteikė padėkos medalius, patvirtinančius, jog visiems, prisidėjusiems prie Albanijos rinktinės sėkmės, bus suteikta didžiausia garbė.
“Tai – neįtikėtinas pasiekimas”, - sakė Rama. “Tai yra fantastiškas mūsų šalies bei visuomenės pakylėjimas. Ši ekipa yra tokia, kurios žvaigždė – pati komanda, o ne individualūs žaidėjai.”
“Jie parodė, jog kai žmonės kartu dirba bei aukojasi dėl siekiamos svajonės, viskas tampa įmanoma.”
“Tikiuosi, kad paskui Albanijos patekimą į Europos čempionatą seks narystė Europos Sąjungoje”, - primindamas seniai puoselėjamas Balkanų šalies ambicijas pridūrė Rama.
Nuo to laiko, kai devintajame dešimtmetyje vyraujant totalitariniam Envero Hoxhos režimui Albanija buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, šalis nuėjo ilgą kelią.
Niekam nebuvo leidžiama keliauti, o daugelis kalėjo slaptuose gulaguose. Barzdos, kaip ir visos religijos, buvo draudžiamos.
Kol Rama namuose per televiziją stebėjo įvykius Armėnijoje viena akimi taip pat prižiūrėdamas 17 mėnesių amžiaus sūnų, Zaho, kitas tėtis buvo užimtas nurodinėjimu, ką reikia daryti aikštėje.
Cana prieš keletą savaičių irgi tapo tėvu, kas jam galbūt padėjo susitvarkyti su nemiga sekmadienio naktį.
“Mes visai nemiegojome”, juokdamasis patvirtino Cana. “Mano karjera buvo turtinga, aš atstovavau “Paris Saint-Germain” Prancūzijoje, “Lazio” Italijoje bei taip pat žaidžiau “Premier” lygoje. Vis dėlto, nacionalinė ekipa yra ypatinga.”
“Kai vilki tuos marškinėlius, ant savo pečių jauti visą tautą bei žmones, ir kai pasieki ką nors tokio, tai yra vienas pačių įspūdingiausių momentų.”
Albanijai, savo grupėje užėmusiai antrąją vietą, kvalifikacija buvo sunki, ypač pažymint du mačus prieš Serbiją.
Pirmasis, Belgrade vykęs 2014-ųjų spalį, po 41 minutės žaidimo buvo nutrauktas, nes į aikštę įskriejo dronas, nešantis vėliavą su nacionalistiniu užrašu.
Albanijos futbolininkai bėgo iš aikštės ieškodami, kur pasislėpti nuo sirgalių bei prižiūrėtojų, o vėliau atsisakė sugrįžti ir rungtynės nebuvo pratęstos.
Pagrindinis Europos futbolo organas UEFA įskaitė Serbijai pergalę techniniu rezultatu 3-0, tačiau iš jos atėmė visus tris taškus.
Abi futbolo asociacijos nubaustos 126 tūkst. 410 JAV dolerių bauda, o Serbijai kitus du namų mačus teko žaisti tuščiame stadione.
Praėjusią savaitę abi komandos ir vėl susitiko, šįkart Elbasane, kur Serbija pelnė du įvarčius dvikovos pabaigoje bei paliko Albaniją tokioje situacijoje, kad jai reikėjo pergalės Armėnijoje.
“Po rungtynių prieš Serbiją buvo labai sunku”, - sakė Cana. “Kartu su treneriu dirbome, jog įžiebtume patriotišką bei kovingą atmosferą.”
“Kai kurie žmonės buvo nusivylę rezultatu ir galbūt bijojo prarasti svajonę žengti toliau.”
“Tačiau šalies, visų institucijų, bei ministro pirmininko parama buvo labai svarbi.”
Nors Rama nesigėdydamas pripažįsta esantis didesniu krepšinio sirgaliumi, pastarieji įvykiai šalies sporto istorijoje jam tikrai paliko neišdildomą įspūdį.
“Ši komanda suvienijo albanus. Tai yra puiki proga visiems parodyti Albaniją, nes futbolas yra didelis magnetas.”
“Niekada negalvojome, jog tai gali būti įmanoma – kiekvieną dieną tai nenutinka. Jais didžiuojasi visa šalis.”
