Ima aiškėti, kaip daugkartinis šalies čempionas, Lietuvos futbolo flagmanu laikytas Panevėžio „Ekranas“ vos per keletą metų pasiekė dugną ir buvo priverstas bankrutuoti.
Pinigai – į Moldaviją?
Prieš metus Panevėžio „Ekranas“ buvo išbrauktas iš Lietuvos futbolo žemėlapio, nors dar 2013-ųjų rudenį ekraniečiai džiaugėsi A lygos bronzos medaliais, o prieš tai klubo istoriją penkerius metus iš eilės rašė auksinėmis šalies čempionų raidėmis. Dėl skolų pernai Lietuvos futbolo federacija neleido daugkartiniams šalies prizininkams ir čempionams startuoti A lygos ir I lygos pirmenybėse.
Tačiau klubas nedingo iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) taikiklio: nuo 2013-ųjų pabaigos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo neteisėto klubo pinigų pasisavinimo. Vieninteliu įtariamuoju tapo klubo prezidentas Aušrys Labinas. Ikiteisminis tyrimas baigtas prieš Naujuosius metus.
Byla keliauja į teismą. Atliekant tyrimą buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas į ne Europos Sąjungos valstybę. Atsakymas užtruko, o kol jo neturėjome, FNTT pareigūnai negalėjo parašyti galutinių išvadų“, – „Sekundei“ teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė Sigita Šabliauskienė.
Pasak jos, dvejų metų ikiteisminio tyrimo laikotarpis nėra labai ilgas.
Kai siunčiami teisinės pagalbos prašymai, tyrimai užtrunka. Per mano darbo praktiką tai pirma tokio pobūdžio byla, susijusi su sporto klubu. Įtariamasis – A. Labinas, dabar teismas nustatys, ar jis pasisavino futbolo klubo pinigus“, – kalbėjo Panevėžio apygardos prokurorė S. Šabliauskienė.
Įtariama, kad klubo prezidentas A. Labinas galbūt išmokėjo per 2,51 milijono eurų Moldavijos piliečiui už agento paslaugas. Remiantis „Ekrano“ bankroto bylos kreditoriams skirta ataskaita, klubas sudarė atstovavimo sutartis su Moldavijos futbolo agentu Ionu Karpu. Pastarasis už atitinkamą mokestį įsipareigojo klubui ieškoti futbolininkų bei atstovauti derybose su žaidėjais.
Pagal sutartis klubas agentui turėjo mokėti 350 tūkst. eurų už kiekvieną surastą žaidėją. Nuo 2010-ųjų pabaigos iki 2012-ųjų pabaigos agentui sumokėta 2,51 mln. Eur, tačiau nenustatyta, kokius darbus jis atliko, – nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kokius žaidėjus agentas surado ir kokias paslaugas suteikė.
2013-aisiais ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso du straipsnius (183 str. 2 dalis, 222 str., 1 dalis), šioje byloje FK „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas įtariamas pasisavinęs klubui priklausančias lėšas (2,51 mln. Eur) bei apgaulingai tvarkęs klubo apskaitą.
Kaltės neneigia
„Kaip sekasi? Gyvenu be futbolo. Baigėsi ikiteisminis tyrimas, byla pasieks teismą. Ten – vėl savos procedūros. Kokie mano šansai – parodys teismas“, – „Sekundei“ trumpai pakomentavo A. Labinas.
Buvęs „Ekrano“ vadovas neneigė pažinojęs futbolo agentą iš Moldavijos, bet, pasak A. Labino, jis labiau klubui pakenkė, nei atnešė naudos.
Kas kaltas dėl „Ekrano“ žlugimo? Nėra vienos, aiškios priežasties. „Ekrano“ griūtį lėmė ir mano tam tikri klaidingi sprendimai dėl išlaidų, dėl finansų kontrolės, dėl pasirinktų žaidėjų. Įtakos turėjo ir Lietuvos ir Rusijos santykiai, „Snoro“ žlugimas, galbūt netikslingas darbas ieškant rėmėjų“, – apie klubo griūties priežastis svarstė A. Labinas.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir apgaulingos apskaitos tvarkymą futbolo klubo prezidentui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
Beveik pusės milijono eurų skolos
Spalio viduryje Panevėžio apygardos teismas patvirtino bankrutuojančio ,,Ekrano“ kreditorių sąrašą: klubo skolos buvusiems žaidėjams, administracijos darbuotojams, „Sodrai“, VMI, Panevėžio futbolo akademijai, Kūno kultūros ir sporto centrui, privatiems juridiniams asmenims siekė daugiau nei 400 tūkstančių eurų.
Pats klubas didelio turto neturi, o ir pinigai, gauti jį pardavus, padengtų labai mažą skolų dalį.
Vienas brangiausių klubui priklausiusių dalykų – lauko LED ekranas, kainavęs daugiau nei 50 tūkstančių litų, šiuo metu jo vertė nesiekia 4700 eurų.
Klubo vardu registruotos kelios transporto priemonės: senas, avarinės būklės MAN autobusas, 2009 m. automobilis „Citroen C3“, 1990 m. Mitsubishi Lancer“ bei sena priekaba, transporto priemonių vertė – beveik 12,6 tūkstančio Eur. Be to, „Ekrano“ turto sąrašuose – keli treniruokliai, minkštasuoliai, magnetinio rezonanso įrenginys, biuro baldai.
Pagal kreditoriams skirtą bankroto administratoriaus ataskaitą, didžiausią vertę turėjo prekinis „Ekrano“ ženklas, kuris 2015-ųjų pradžioje buvo įvertintas daugiau nei 182 tūkstančiais eurų.
Dar vienas įdomus faktas – Panevėžio futbolo akademijos stadione bei Elektronikos gatvėje esančioje futbolo salėje paklota dirbtinė danga taip pat priklausė klubui.
A. Labinas po banko „Snoras“ žlugimo ne kartą pabrėžė, jog šis incidentas stipriai paveikė „Ekrano“ finansinę būklę. Remiantis ta pačia ataskaita, banko griūtis atnešė klubui daugiau nei 85 tūkstančius eurų nuostolių, tačiau atrodo, jog tai nebuvo pagrindinė vinis į „Ekrano“ karstą.
Iš „Ekrano“ bankroto bylos kreditoriams skirtos ataskaitos matyti, jog klubo piniginė gana plačiai buvo praveriama, kai reikėdavo ieškoti naujų futbolininkų ar rėmėjų. Egiptas, Maskva, Tailandas, Milanas, Antalija, Baku – tai tik kelios „Ekrano“ prezidento stotelės ieškant komandai legionierių ar klubui partnerių. Iš viso 2012–2013 metais A. Labino vizitams po užsienį iš „Ekrano“ sąskaitos buvo skirta daugiau nei 12 tūkstančių eurų.
Pasikeitė statusas
Bankroto administratorius Algimantas Galminas patvirtino, kad gruodžio pirmoje pusėje futbolo klubas „Ekranas“ buvo pripažintas bankrutavusiu.
Jeigu nėra galimybės atkurti įmonės mokumo, kreditorių valia administratorius kreipiasi į teismą, kad būtų suteiktas likviduojamos įmonės statusas. Kartais prasidėjus bankroto bylai per pirmus mėnesius esant galimybei atsiranda tretieji asmenys, kurie gali atgaivinti įmonės veiklą. Jau po likvidavimo atgaivinti klubą ar įmonę praktiškai neįmanoma“, – „Sekundei“ tvirtino A. Galminas.
Remiantis A. Labino bankroto administratoriui pateikta informacija apie klubo finansinį balansą, „Ekraną“ išgelbėti galėjo Italijos čempionui Turino „Juventus“ priklausantis Lietuvos rinktinės saugas, panevėžietis Vykintas Slivka. Jo pasirodymas Italijos čempionų sudėtyje neva būtų garantavęs 1 milijoną eurų pajamų pirmam žaidėjo klubui „Ekranui“. Šiuo metu Lietuvos rinktinės saugas yra išnuomotas Olandijos II lygos klubui „Den Bosch“.
Pasak bankroto administratoriaus, vėliau bus pardavinėjamas „Ekrano“ prekinis ženklas, tuomet ir paaiškės tikroji jo vertė.
Mano manymu, kas įsigis tą prekinį ženklą, turės teisę atkurti klubą be skolų, be ankstesnių finansinių įsipareigojimų. Įsigijusysis prekinį ženklą perimtų ir klubo iškovotus trofėjus. Galbūt tai domintų kolekcininkus“, – teigė bankroto administratorius.
Kreditoriai per pirmąjį susirinkimą lapkričio pabaigoje įpareigojo bankroto administratorių parinkti nepriklausomą turto vertintoją, kuris objektyviai įvertintų klubo turtą.
Ekrano“ saulėlydis
Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo 2015-iaisiais A lygos pirmenybėse nežaidė aštuonis kartus šalies čempionu bei daugkartiniu prizininku tapęs Panevėžio „Ekranas“.
2015-ųjų pradžioje didžiulių skolų slegiamas „Ekranas“ neatitiko A lygos licencijos reikalavimų, tačiau vasario mėnesį klubas per Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto posėdį prašė suteikti licenciją išimties tvarka. Maždaug 400 tūkstančių eurų skolų turintį klubą neva ketino gelbėti Argentinos verslo grupė „Such Group“, atstovaujama lietuvių kilmės argentiniečio verslininko Chosė Sabaliausko.
LFF atstovai nepatikėjo tokia avantiūra ir „Ekranui“ nesuteikė A lygos licencijos. Klubas griebėsi šiaudo – vietos bent I lygoje. Vasario pabaigoje LFF paskelbė, kad išimties tvarka „Ekranas“ pretenduoja į I lygą, tik svarbu susitvarkyti būtinus licencijos dokumentus. LFF nepatikėjo Aušrio Labino beviltiškais pareiškimais ir mistiniais investuotojais iš Argentinos ir nesuteikė „Ekranui“ vietos I lygoje. Be to, kol nebus išspręstos finansinės bėdos, neleido dalyvauti jokiame LFF turnyre. Tad „Ekranas“ dingo iš Lietuvos futbolo žemėlapio.
Linas Jocius, sekunde.lt
