Pastarasis čempionato savaitgalis buvo nuostabus žalgiriečiui Gabrieliui Nikonovui, kuris su komanda iškovojo 10-ąją pergalę paeiliui SHARP EJL U16 divizione, o kitą dieną sužibėjo puikiu baudos smūgiu Vilniaus derbyje prieš BFA-„Granitą“.
Nors 15-metis vilnietis žaidžia kairiojo gynėjo ar atraminio saugo pozicijose, paskutiniu metu jis pastebimas atakose ir muša įvarčius iš standartinių padėčių bei skirsto rezultatyvius perdavimus. Kapitono raištį ryšintis G. Nikonovas išsamiai atsiliepė apie tikslus SHARP Elitinėje jaunių lygoje, juntamą atsakomybę bei jaunųjų futbolininkų patiriamus iššūkius.
– Šiame sezone gana aktyviai įsitrauki į puolimą – penktadienį Kaune realizavai baudinį bei atilikai pergalingą perdavimą, o šeštadienį preciziškai įmušei įvartį žaidžiant su vyresne EJL U17 komanda. Ar esi patenkintas šio sezono eiga, kokius sau esi išsikėlęs uždavinius?
– Be abejo, esu patenkintas sezono pradžia, kuomet su U16 ekipa kol kas pasiekėme maksimumą. Tai yra didelis pasiekimas mūsų komandai, nes šiais metais giname čempionų titulą, o tai tikrai yra sunkiau, negu jį iškovoti. Penktadienį pratęsėme ilgą pergalių seriją ir nenorime jos „nulaužyti“. Tačiau, mano manymu, svarbiau yra žaidimas, o ne rezultatas, todėl per treniruotes komanda neatsipalaiduoja, toliau dirba ir žingsneliais eina į priekį.
Visada sau išsikeliu labai aukštus tikslus: tobulinti fizinę jėgą, techniką, ypač atkreipiu dėmesį į tokius elementus, kaip kamuolio priėmimas, tikslūs „pasai“, staigūs apsisukimai ir kita. Man labai svarbu yra prieš kiekvienas rungtynes nusiteikti psichologiškai, susikaupti – tai yra reikšmingiausias pasiruošimas kovai.
– Pakomentuok savo sprendimą smūgiuoti tą baudos smūgį derbyje. Ar turi mėgstamus „etatinius“ smūgiuotojus, iš kurių mokaisi?
– Tiesą sakant, nebuvau labai įsitikinęs, jog vyresnėje komandoje man kažkas leis mušti baudos smūgį, tačiau prisiartinau prie kamuolio ir treneris pasakė, kad smūgiuočiau. Daugiausia žiūriu bei analizuoju Lionelio Messi baudos smūgius ir per rungtynes bandau taikyti būtent jo smūgio techniką. Taip pat labai patiko Ronaldinho tolimi baudos smūgiai.
– Vienas iš komandos draugų tave apibūdino šiais žodžiais – „komandos pavyzdys ir lyderis, tiek rūbinėje, tiek aikštelėje“. Kokios savybės yra būtinos, norint būti „Žalgirio“ jaunių komandos kapitonu?
–Visų pirma, tai yra komandos nuopelnas, jog tapau U16 komandos kapitonu. Jie mane išrinko ir dėl to esu jiems labai dėkingas. Aikštelėje žaidžia komanda, o ne vienas ar keli žmonės, dėl to niekuo neišsiskiriu nuo kitų. Kapitonas turi būti atsakingas, bendraujantis, drąsus, turi padėti komandai sunkiais momentais, paraginti prieš kiekvienas rungtynes. Jis turi būti pavyzdžiu ne tik rungtynių metu, tačiau taip pat ir už aikštės ribų.
– Kas paskatino tave tapti futbolininku?
– Iš tikrųjų, futbolu pradėjau domėtis nuo mažens, dar kai nelankiau mokyklos. Tada mane pirmų futbolo įgūdžių mokino tėtis. Jis taip pat lankė futbolą ir iki šiol jį žaidžia savo malonumui. Kai tėvai mane nuvedė į mokyklą, man buvo šešeri. Tuomet mokykloje vyko futbolo treniruotės ir tai dar labiau mane paskatino užsiimti šiuo sportu – nuo to viskas ir prasidėjo. Mano pirmas treneris, kuris mane treniravo gana ilgą laiką, buvo Nerijus Budraitis. Galima teigti, jog būtent jo treniruotėse išmokau žaisti futbolą ir pakilau į tuomet aukštesnį lygį. Už tai jam esu labai dėkingas.
– Tavo nuomone, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria jaunieji žaidėjai, siekdami savo futbolo svajonės. Kaip pats esi įveikęs tau kilusius iššūkius?
– Manau, kad šiuolaikiniam jaunimui kyla daug skirtingų iššūkių. Daug sunkumų profesionaliai futbolo karjerai vystyti sukelia traumos. Tiek vyrų, tiek jaunimo futbole yra nemažai žaidėjų, kurie dėl traumų negali per rungtynes parodyti savo geriausio, kokybiškiausio žaidimo. Yra žaidėjų, kurie pradėję žaisti už vyresnius ar aukštesniame lygyje daug giriasi, tai yra, taip vadinama „žvaigždės liga“. Esu toks žmogus, kuris nelabai mėgsta girtis, todėl visada žiūriu tik į priekį, ką bepasiekčiau. Mano manymu, žmogus turi niekada nesustoti, kelti aukštesnius tikslus ir daug dirbti per treniruotes. Kaip sako per treniruotes paragindamas mūsų komandos treneris Gediminas Kontautas, „be darbo nieko nebus.“
– „Liverpool“ ar „Real“? Kam prognozuoji triumfą UEFA Čempionų lygos finale?
– Labiau prognozuočiau triumfą „Real“. Taip yra dėl to, jog jų žaidimas man yra labiau prie širdies: ilgas kamuolio valdymas, pozicinės atakos, žaidimas per „pasą“. Visada noriu pažiūrėti tokių komandų rungtynes, kaip „Real“, „Barcelona“, „Bayern“, nes jie žaidžia akiai malonų futbolą.