Paskutiniame SHARP Elitinės jaunių lygos ture prieš vasaros pertrauką buvo sužaistas Panevėžio derbis, kuriame puikiai atsiskleidė Eimantas Dzinga. Saugo du įvarčiai ir du perdavimai pelnė 16-ojo Savaitės žaidėjo laurus.
Iš Marijampolės kilęs 15-metis saugas gina Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos garbę. Nors ši ekipa rungiasi vyresnių žaidėjų amžiaus divizione, gimnazijos futbolininkai meta rimtą iššūkį visiems varžovams ir pasiryžę kovoti dėl čempionato medalių.
–SHARP Elitinės jaunių lygos sezoną užbaigėte galinga pergale Panevėžio derbyje, kuri leido išeiti atostogų pasilikus lyderių trejete. Kuo tau asmeniškai svarbus šis derbis bei kaip komandos draugai pasveikino po puikaus pasirodymo?
–Asmeniškai man šis derbis yra svarbus kaip ir visos EJL U17 vykstančios rungtynės. Kadangi rungtyniaujame vyresnių lygoje, visos rungtynės yra sunkios ir turime atiduoti visas jėgas. Mes visi džiaugiamės iškovota pergale ir nesureikšminame bei neišskiriame asmeniškai žaidėjų, nes žinome, kad tai visos komandos nuopelnas.
– Apibendrink savo įspūdžius iš EJL U17 diviziono: kurios komandos tau pasirodė pajėgiausios ir kur slypi jų galia?
–Žaisti EJL U17 yra didelis išbandymas, kadangi čia susirenka geriausios savo metų komandos Lietuvoje. Didžiausią įspūdį šioje lygoje padarę ŠSG-FA „Šiaulių“ ir Vilniaus FK „Žalgirio“ ekipos – tai parodo turnyro lentelė, šios komandos užima dvi pirmas vietas. Žaisti prieš šias komandas yra labai sunku, tačiau džiaugiuosi, kad mums pavyksta prieš šias komandas gerai žaisti ir sudaryti konkurenciją.
–Skaičiuojant nuo 2017 metų debiuto, buvai registruotas 40 SHARP Elitinės jaunių lygos rungtynėse. Kuo patirtis žaidžiant šiame čempionate tau svarbi? Kokie buvo patirti rimčiausi iššūkiai jame, kurie tave sustiprino kaip žaidėją?
–Žaidžiant šiame čempionate patirtis yra neįkainojama, kadangi po kiekvienų sunkių rungtynių tu tobulėji kaip žaidėjas. Sunkiausias išbandymas būna žaisti su Šiaulių komanda, džiaugiuosi, kad šiais metais pavyko įveikti „Žalgirį“ ir mes parodėme, kad esame niekuo prastesni už juos.
– Kaip pavyksta sėkmingai mokytis esant tokiam intensyviam sportiniam režimui?
–Mokytis ir treniruotis tokiu režimu tikrai yra sunku, tačiau sunkus darbas atsiperka su kaupu. Būna akimirkų, kai jaučiasi nuovargis ir nesinori nei mokytis, nei sportuoti. Tada tenka prisiversti ir toliau dirbti, nes tik taip galima tobulėti kaip žaidėjui. Žinoma, visus šiuos metus mane labiausiai domino futbolas ir į jį buvau labiausiai susikoncentravęs.
– Kas lėmė tavo apsisprendimą tapti futbolininku? Gal buvo kitų sporto šakų, kurios galėjo tave įtraukti?
–Nuo vaikystės žaisdavau futbolą kieme ir visada norėjau tapti futbolininku. O labiausiai mane paskatimo artimieji kurie matė, kad aš galiu jį žaisti. Pirmasis mano treneris buvo Mantas Babianskas, kuriam aš esu labai dėkingas, nes jis mane išmokė visų futbolų pagrindų. Buvo ir kitų sporto šakų kuriose galbūt man galėjo sektis taip pat gerai, tačiau aš labiausiai norėjau žaisti futbolą.
– Kuo šis FIFA Pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje tave labiausia sužavėjo ir nustebino?
– Pasaulio čempionatas mane labiausiai žavi savo nenuspėjamumu tai, kad bet kuri komanda gali laimėti. Asmeniškai palaikiau Vokietijos rinktinę, gaila ji neišėjo iš grupių etapo. Manau, kad šiais metais gali triumfuoti Rusijoje gali bet kuri ketvirtfinalio dalyvė.
