Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio Edgaro Jankausko grafikas pastarąjį mėnesį buvo itin įtemptas, o antspaudų skaičius pase – gerokai išaugęs, rašo žurnalas A-ZET.
Estija, Lenkija, Rusija, darkart Rusija, Šri Lanka – šalys, kuriose buvo bandoma lipdyti Lietuvos rinktinės mechanizmą arba ruoštis ateities kovoms. O ruoštis tikrai yra ką – Lietuvos rinktinės rezultatai kasmet prastėja, o ir šviesa tunelio gale kol kas vos įžiūrima.
Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio Edgaro Jankausko grafikas pastarąjį mėnesį buvo itin įtemptas, o antspaudų skaičius pase – gerokai išaugęs. Estija, Lenkija, Rusija, darkart Rusija, Šri Lanka – šalys, kuriose buvo bandoma lipdyti Lietuvos rinktinės mechanizmą arba ruoštis ateities kovoms. O ruoštis tikrai yra ką – Lietuvos rinktinės rezultatai kasmet prastėja, o ir šviesa tunelio gale kol kas vos įžiūrima.
Viena kelionių į Rusiją buvo skirta Pasaulio čempionatui – renginiui, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė dar niekada nedalyvavo. Treneris atviras – kol kas nepadaryta per daug namų darbų, todėl artimiausiu metu ji ir nedalyvaus.
„Būna stebuklų, bet tokio masto stebuklas šiai dienai, galbūt, būtų neteisingas. Kad ten papultumėme, turime labai daug ką nuveikti. Nenoriu pasirodyti pesimistas, bet kalbant realiai, kol kas tai praktiškai neįmanoma.
Kada bus įmanoma? O kaip dabar atspėti? Jei mes ten dar niekada nebuvome, tai nereiškia, kad per artimiausius 10 ar 20 metų tikrai būsime. Čia ne kazino ar loterija, kur anksčiau ar vėliau iškrenta reikalingas kamuoliukas.
Norint rezultatų, reikalingos sąlygos. Ar mes jas turime? Šiai dienai ne. Kad ir kaip liūdnai tai skambėtų – tokia realybė“, - kalbėjo E.Jankauskas.
"Aišku, būna visokių stebuklų. Juk per mūsų futbolo istoriją netrūksta tokių atvejų, kad žaidėjai žaidžia geruose klubuose. Norėtųsi, kad tie laikai grįžtų arba, kad jie būtų dar geresni. Tačiau grįšiu prie svarbiausio dalyko – tam reikalingos sąlygos.
Viską, kas supa futbolą. Pradedant nuo treniruočių rūbinės, nuo sąlygų treneriams ruošti komandą ir pan. Mes nenorime kažko neįmanomo, tiesiog norėtųsi turėti rūbinę, o ne ja dalintis su kažkuo. Juk jeigu sulygintumėme mūsų klubų treniruočių sąlygas ir TOP klubų, kurių treniruotės yra saugomos, kad niekas nematytų, kur yra nuostabios atsistatymo priemonės, susirinkimų salės, sunku būtų patikėti, kad kalbame apie tą patį žaidimą.
Aš jau nekalbu apie visas naujas technologijas, kurios padeda parodyti futbolininkams, ko tu iš jų nori, kurios visokiausiais kampais parodo tavo priešininką.
Labai gaila, kad taip yra, bet šiuo atžvilgiu mes atsiliekame šviesmečiais. Norėtųsi, kad mūsų žaidėjai galėtų išvažiuoti kažkur, kur yra tokios sąlygos, kur juos suptų geri žaidėjai. Tai yra vienintelis būdas tobulėti. Kad ir koks talentingas žaidėjas bebūtų, jei jį supa silpni žaidėjai, jis niekada neaugs. Jis greičiau taps toks, kokia yra jo aplinka. Todėl ir noriu, kad jie žengtų tą žingsnį, sudomintų užsienio klubus, keltų meistriškumą ten, kur yra tam skirtos sąlygos. Pas mus žaidėjai kažkiek auga, bet yra lubos, į kurias jie anksčiau ar vėliau atsimuša."
Žurnalas A-ZET
