E.Jankauskas: jeigu egzistuotų sėkmės formulė, futbolas būtų labai neįdomus

„Įkvėpimo semiuosi iš visur. Iš knygų, savo patirties, kelionių ir bendravimo su žmonėmis. Nemažai važinėju ir stebiu, kaip dirba sėkmingi futbolo klubai. Informacijos esu sukaupęs labai daug. Net kontraversiškos.  Kartais viena paneigia kita.  Futbolas – labai dinamiškas, konkrečios formulės, garantuojančios pergalę, sėkmę  nėra.   Juk jeigu egzistuotų sėkmės formulė, futbolas netektų nenuspėjamumo, dinamikos, grožio ir būtų labai neįdomu“, – sako Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.

Tituluočiausias visų laikų Lietuvos futbolininkas rinktinės strategu tapo pernai gruodžio mėnesį. Naujai Lietuvos futbolo federacijos suformuota trenerių taryba LFF Vykdomajam komitetui rekomendavo patvirtinti šio kandidato programą. Be E. Jankausko, tapti Lietuvos rinktinės strategu pretendavo dar trys specialistai. Visi – iš užsienio. Vienas jų – neseniai Vilniaus „Žalgirį“ treniravęs ir puikių rezultatų su juo pasiekęs lenkas Marekas Zubas.

Pakeitė Igorį Pankratjevą

Neseniai – 2011-aisiais – žaidėjo karjerą baigusio E. Jankausko trenerio patirtis nėra labai ilga. Dar žaisdamas jis buvo portugalo Jose Couceiro asistentas Lietuvos rinktinėje. 2011–2012 m. kartu su J. Couceiro treniravo Maskvos „Lokomotiv“ komandą Rusijoje, vėliau buvo Edinburgo „Heart of Midlothian“ vyriausiųjų trenerių asistentas. Vyriausiuoju treneriu jis dirbo 2014 m. A lygos klube „Trakai“.

41-erių metų E. Jankauskas Lietuvos rinktinės trenerio poste pakeitė spalį po paskutinių Europos čempionato atrankos etapo rungtynių su Anglijos rinktine atsistatydinusį Igorį Pankratjevą.

Lietuvos komanda per I. Pankratjevo vadovavimo etapą surinko 10 taškų per 10 rungtynių ir užėmė penktąją vietą atrankos grupėje, atsilikusi nuo Anglijos, Šveicarijos, Slovėnijos ir Estijos komandų ir aplenkusi vienintelį San Mariną.

Užduotis – geras žaidimas
 

I. Pankratjevas buvo itin nepopuliarus treneris LFF stadiono tribūnose, kurios lietuvių pasiektus rezultatus vertino neigiamai.
 

Naujasis strategas E. Jankauskas su šiuo požiūriu nesutinka kategoriškai. Jis nemano, kad I. Pankratjevo rinktinės rezultatai yra blogi: „ Vyriausiojo trenerio pozicija - lengvas taikinys kritikams. Konstruktyvi kritika yra naudinga, norėtųsi mažiau asmeniškumų.  10 taškų nėra mažai. Žinau, kad kritikuoti lengva“.

Lietuvos futbolo federacija naujajam treneriui jokios užduoties užimti konkrečią vietą ar surinkti konkretų skaičių taškų neiškėlė. O ir pats treneris savo programoje pabrėžė, kad neverta skaičiuoti taškų, tačiau bus keliami aukščiausi reikalavimai kiekvienose rungtynėse. Pagrindinis  tikslas – kad komanda tobulėtų ir siektų geriausio rezultato kiekvienose rungtynėse.
 

Tokių reikalavimų, kuriuose nėra konkrečių skaičių, galėtų pavydėti ne vienos rinktinės strategas. Kita – žiūrovai. Dabar buvęs puikus futbolininkas E. Jankauskas yra populiarus. Tačiau nuo I. Pankratjevo istorijos pasikartojimo jis toli gražu nėra apsaugotas. 

Pastarajam, beje, kaip ir porai prieš tai populiarumo tarp sirgalių nesulaukusiems treneriams, LFF taip pat jokios konkrečios užduoties nekėlė. „Ir kas atsitiks? Ar mano geras vardas nukentės? Ar Latvijos rinktinės trenerio vardas nukentėjo? Baltarusijos? Ką kalbėti apie Olandijos rinktinės trenerį?“ – į galimas nesėkmes nekreipia dėmesio E. Jankauskas.

Jis tikino atsakomybės nebijąs: „Labai daug profesijų yra susijusios su atsakomybe ir baime. Vieni žmonės gali tuos darbus dirbti, kiti – ne. Ir  žaidėjas, ir treneris – ne išimtis. Visi prisiima atsakomybę.  Treneriui, aišku, sunkiau. Jis atsako už galutinį rezultatą. Visada reikalauju iš savęs maksimumo. Dabartinės  mano pareigos įpareigoja tiek pat  reikalauti ir iš kitų. Atsakomybė iš tiesų yra, bet jeigu jos labai bijočiau, rinktinės vyriausiuoju treneriu nebūčiau.“
 

Netoleruos pasyvumo
 

Strategas nežada staigaus ir stebuklingo rinktinės rezultatų pagerėjimo. „ Ar mes turime teisę smerkti ir kritikuoti komandą, kuri lygioje kovoje su aukštesnės klasės varžovu pralaimėjo?  Turime būti optimistais, tačiau neatitrūkstant nuo realybės.  Esame tobulėjimo kely, daug laiko ir pastangų skiriame individualiam kiekvieno žaidėjo stebėjimui, pasinaudodami naujomis technologijomis“,-  apie jau daromus realius žingsnius užsiminė  E. Jankauskas.
 

Netgi labiau nei rezultatus Lietuvos rinktinės strategas vertina futbolininkų pastangas. Jo supratimu, komandoje negali būti žaidėjų, neaukojančių jai savęs.

„Mano tikslas – kad žaidėjai atiduotų viską. Ką jie gali ir moka tą dieną. Netoleruosiu pasyvumo, nenoro. Kas nors nenori važiuoti į rinktinę? Tegul nevažiuoja, prievartos nebus.   Noriu, kad visi pakviesti į rinktinę žinotų, kad jie yra tikrai svarbūs.  Jeigu futbolininkas dega noru žaisti  rinktinėje,  kad ir  jo meistriškumas šiek tiek prastesnis, savo noru jis gali  kompensuoti  tą skirtumą. Žaidimas „puse kojos“ atvykus į rinktinę man netinka.“ – dėsto savo filosofiją E. Jankauskas.
 

Kovo viduryje E. Jankausko vadovaujama Lietuvos rinktinė pradėjo pasiruošimą rudenį startuosiančiai pasaulio pirmenybių atrankai dviem draugiškomis rungtynėmis su rumunais (0:1) ir rusais (0:3).  Bet ir ne rungtynių ar treniruočių stovyklų metu darbo vyriausiajam treneriui pakanka.
 

„Žaidėjų sąrašas buvo pradėtas derinti dar prieš prasidedant  A lygai.  Su asistentais stebime kiekvienas rungtynes. Kandidatų  sąrašas nuolatos perdiskutuojamas.   Deriname treniruočių laikų, kelionės dienotvarkę. Kabinetinė veikla ištraukia daugiau energijos negu darbas futbolo aikštėje“, – kalbėjo treneris. 
 

Energijos ir jėgų treneriui visada suteikia futbolas: „Turėdamas laiko pažaidžiu futbolą su draugais, senjorais.  Keista, tačiau fizinis nuovargis man suteikia jėgų.“

* * *
 

E. Jankausko karjera

Komandos

1991–1996 m. – Vilniaus „Žalgiris“

1996 m. – Maskvos CSKA (Rusija)

1997 m. – Maskvos „Torpedo“ (Rusija)

1998–2000 m. – „Brugge“ (Belgija)

2001–2002 m. – San Sebastiano „Real Sociedad“ (Ispanija)

2002 m. – Lisabonos „Benfica“ (Portugalija)

2003–2004 m. – „Porto“ (Portugalija)

2005 m. – „Nice“ (Prancūzija)

2005–2007 m. – Edinburgo „Heart Of Midlothian“ (Škotija)

2007 m. – „Larnaka“ (Kipras)

2008 m. – Lisabonos „Beleneses“ (Portugalija)

2008 m. – Rygos „Skonto“ (Latvija)

2009 m. – Vilniaus „Reo“

2009–2010 m. – Foksboro „New England Revolution“ (JAV)

2011 m. – Voronežo „Fakel“ (Rusija)
 

UEFA Čempionų lygos laimėtojas (2003–2004 m.)

UEFA taurės laimėtojas (2002–2003 m.)

Lietuvos čempionas (1991, 1992 m.)

Belgijos čempionas (1997, 1998 m.)

Portugalijos čempionas (2002–2003 m.)

Geriausias Lietuvos futbolininkas (1997, 1998, 2000, 2001, 2004 m.)