Palikęs LFF prezidento postą, Edvinas Eimontas nenutolo nuo sporto: „Mano pareigos UEFA priverčia būti arti europinio futbolo įvykių."
„Sąlyginis mano „nepriklausomumas“ suteikia galimybę į daugelį įvykių žiūrėti ir juos vertinti objektyviau,“- sako sporto organizacijų specialistas E. Eimontas. Ir iškart duoda toną tolimesniam pokalbiui.
Tačiau po pokalbio LTOK Vykdomojo komiteto narys bei LSFS viceprezidentas šypteli. „Ar ne per rimtai viskas buvo?“- klausia E. Eimontas.
Rimtai apie rimtus dalykus įpratęs kalbėti pašnekovas spalio 25-27 dienomis vyksiančioje „LTeam konferencijoje“ dalinsis patirtimi ir žiniomis skaitydamas pranešimą, o vėliau diskutuodamas tema „Sporto organizacijų valdymas ir naujos tendencijos“.
Artėjant vieninteliam tokiam renginiui Lietuvoje E. Eimontas atsakė į kelis konferencijos organizatorių klausimus.
Ar sporto organizacijos turi galiojimo laiką? Koks jis? Kada baigiasi? Kur tai užprogramuota?
Kaip ir kiekviena įmonė, taip ir sporto organizacija turi savo galiojimo laiką. Ji gali būti įkurta tik tam tikram renginiui ar periodui, po kurio ji nustoja gyvavusi, arba įkurta neribotam laikui, kaip dauguma sporto asociacijų ir klubų. Formaliai žiūrint, tai apsprendžia sporto organizacijos įkūrėjai steigdami organizaciją ir numatydami jos veiklos terminą įstatuose.
Tačiau nepaisant ir savo „įkūrimo amžiams“, sporto organizacijos veikla gali pasibaigti ir dėl kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių, tame tarpe – ir dėl nesugebėjimo keistis.
Kitaip nei verslo įmonėms, sporto organizacijoms, kaip viešojo sektoriaus dalyviams dėl savo poveikio ir indėlio tai pačiai visuomenei, yra svarbu išlaikyti visuomenės joms suteiktą „licenciją veikti“. Tai daug daugiau nei vien tik pelno uždirbimas. Todėl sporto organizacijų atitikimas tam tikriems kokybiniams reikalavimams nėra vien tik pačios sporto organizacijos reikalas – tai jos atsakomybė prieš visuomenę.
Kokia yra teisingos (sporto) organizacijos formulė?
Trumpai tariant, sporto organizacijos savo organizacine prasme turi būti reprezentuojantis visuomenės atspindys.
Be abejo, kiekviena organizacija turi ieškoti savo sėkmės formulės. Tačiau yra universalūs principai, tokie kaip gerojo valdymo principai, kaip šiuolaikinės sporto organizacijos turėtų būti organizuojamos ir valdomos.
Čia svarbu atskirti formuluotes. Mes kalbame apie teisingą sporto organizaciją, kas nebūtinai reiškia sėkmingus sporto pasiekimus. Dažnai tai yra maišoma „trumpalaikėje perspektyvoje“.
Tačiau „ilgalaikėje perspektyvoje“ gerojo valdymo principų įdiegimas organizacijoje be jokios abejonės padidina ir sėkmingų sportinių rezultatų tikimybę. Kaip pavyzdys, lyčių lygybė sporto organizacijų sprendimų priėmimo procesuose yra vienas iš tų principų, kurio nauda jau anksčiau patvirtinta tyrimais versle.
Kuri Lietuvos sporto organizacija, klubas, įstaiga jums atrodo arčiausiai idealo?
Lietuvos sportas dar tik pradeda suprasti savo tikrąjį – daug platesnį nei tik sporto rezultatai – vaidmenį visuomenėje. Jei tarp sporto organizacijų – klubų galime rasti tinkamų verslo organizavimo pavyzdžių, tačiau situacija tarp sporto organizacijų – asociacijų nėra tokia pozityvi.
Ar galima sakyti, kad sporto orgnizacijų valdyme lenkiame Rytus, bet atsiliekame nuo Vakarų?
Globaliame pasaulyje toks suskaidymas nėra visiškai tinkamas, nes pvz., neseni sporto skandalai vakarų pasaulyje tą tik patvirtina. Visur yra gerų-blogų pavyzdžių, ir turėtume juos pasiimti ar jų išvengti.
Kiek sporto organizacijoms svarbios asmenybės, asmeninės ambicijos. Jos – pliusas ar trukdis?
Kaip ir versle, taip ir sporte – organizacijos sėkmė labai daug priklauso nuo lyderio.
