Dviejų jaunų futbolininkių žingsnis pirmyn: iš U-17 rinktinės – į A lygą © lff.lt nuotr.

Kai gegužės 13–15 dienomis Kaune buvo surengta Lietuvos merginų U-17 merginų rinktinės stovykla, į ją iš sostinės atvyko net devynios MFA „Žalgiris“-MRU narės. Dvi iš jų – Žemyna Lekavičiūtė ir Agnė Juozulynaitė – iškart po tos stovyklos debiutavo moterų futbolo A lygoje. 

Vos grįžusios į sostinę, jaunosios žalgirietės apsivilko savo gimtojo klubo marškinėlius bei ruošėsi dvikovai prieš A lygoje taškų dar neiškovojusį „Utenį“. Treneriai žinojo, kad būtent tokiose rungtynėse geriausia suteikti proga dviem perspektyvioms savo auklėtinėms, kurių abiejų bendras amžius sudaro vos trisdešimt metų.

Ž. Lekavičiūtė per sužaistą 21 minutę spėjo pasižymėti rezultatyviu perdavimu. Šiuo įrašu ji papildys savo dar neilgą CV, kuriame yra ir jauniausios žaidėjos įvartis LMFA Pirmoje lygoje – būdama vos dešimties, ji savo debiutinėse rungtynėse pelnė įvartį į „Šešupės“ vartus.

„Per šiuos metus stengiausi vaikščioti į kiekvieną treniruotę ir tobulėti mažais žingsneliais. Puikiai žinau, kad norint pasiekti aukštą lygį, visuomet reikia įdėti daug darbo ir pastangų. Aišku, stiprios tiek Merginų elitinės lygos, tiek Pirmos lygos komandos prisidėjo prie mano tobulėjimo.

Be abejo, prisidėjo ir rinktinės stovykla. Joje gavome didžiulius krūvius, todėl sugrįžome sustiprėjusios tiek fiziškai, tiek taktiškai. Džiaugiuosi, kad treneriai tai įvertino ir suteikė šansą. Iš pradžių buvo nedidelis jaudulys, kurį gana greitai įveikiau, nes mūsų merginos mane palaikė ir tai leido atsipalaiduoti ir mėgautis žaidimu“, – pasakojo keturiolikmetė Ž. Lekavičiūtė.

Dviem metais vyresnė jos komandos draugė A. Juozulynaitė aikštėje pasirodė 80 minutę. Dar po dešimties minučių ji su ekipos draugėmis šventė Ugnės Lazdauskaitės įvartį.

„Kiekviena minutė A lygoje motyvuoja sunkiau dirbti. Aišku, per daug to sureikšminti nesiruošiu, nes ir pati žinau, kad tikrai yra kur tobulėti. Prieš žengdama į aikštę, stengiausi apie nieką negalvoti. Nenorėjau, kad tai sukeltų nereikalingas emocijas, kurios apsunkina koncentracijos išlaikymą. Be to, tokiais atvejais atsiranda baimė, o aš tiesiog norėjau žaisti ir laukiau to momento. 

Emocijos atėjo po teisėjo švilpuko. Žinoma, aš tikrai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę parodyti save, jaučiuosi įvertinta ir dėkinga, tačiau prieš žengiant į aikštę aš visada trokštu tik vieno – žaisti. Neabejoju, kad maksimali koncentracija man leistų tą daryti žymiai dažniau.

Šiuo atveju, mes sugrįžome iš rinktinės arba, kitaip sakant, pasisėmusios teigiamos energijos. Kiekvienas toks kvietimas motyvuoja sunkiau dirbti, todėl iš kiekvienos rinktinės grįžtu su didesniu noru sportuoti, sustiprėjusi fiziškai ir taktiškai.

Savęs vertinti nemėgstu. Visada graužiuosi dėl to, ko nepadariau, o ne džiaugiuosi dėl to, ką padariau. Manau, kad sužaidžiau pagal galimybes. Žinoma, norėčiau būti labiau pastebima, geriau įsilieti į komandą, todėl tikiuosi, kad su laiku žaidimas dar labiau pagerės“, – sakė A. Juozulynaitė.

Su visiškai kitokia patirtimi susiduria Saulė Uždavinytė ir I. Šukštulytė. Jos A lygoje jau buvo žaidusios dar iki praėjusio savaitgalio, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai joms teko stoti į kovą prieš savo komandą. S. Uždavinytė dar prieš prasidedant sezonui buvo išnuomuota į „Utenį“, su kuriuo reikalų tikrai netrūksta.

„Galimybė žaisti „Utenyje“ mane nustebino, kadangi dar niekada neteko žaisti kitoje komandoje, išskyrus MFA „Žalgirį“-MRU. Žvelgiant iš kitos pusės, pats pasiūlymas maloniai nudžiugino. Debiutuoti A lygoje buvo mano svajonė, tad pasinaudojau galimybe įgauti daugiau patirties ir pasitikėjimo savimi aukščiausioje moterų lygoje.

Komanda dažnai pralaimi, tad emociškai tikrai sunku. Vis tik, fiziškai po kiekvienų rungtynių stiprėjame, įgyjame patirties bei susižaidimo, o tai atsispindi vis gerėjančiuose rezultatuose. Po kiekvieno pralaimėjimo „Utenio“ merginos išlieka stiprios, kiekvienas rungtynes pasitinka pozityviomis mintimis ir noru įrodyti ką sugeba, moką ir gali.

Kitos merginos to nepajautė, bet man praėjęs savaitgalis buvo ypatingas. Žaisti prieš savo gimtąją komandą jausmas yra nerealus, o žaisti tuo pačiu lygiu, kaip tavo autoritetai, yra milžiniškas motyvacinis žingsnis“, – praėjusį savaitgalį reziumavo S. Uždavinytė.

Be minėto ketvertuko moterų A lygoje reguliariai žaidžia dar dvi U-17 rinktinės narės – Irūna Blaškytė ir Kotryna Maželytė, o visos devynios į rinktinę iškviestos žalgirietės savo klubui atstovauja LMFA Pirmoje lygoje ir Merginų elitinėje lygoje.

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...