Dvi skirtingos Emmanuelio Adebayoro gyvenimo pusės (straipsnis)

2015-11-12 08:00

Nors jam dar tik 31-eri, tačiau netyla kalbos, kad jis niekada nebežais taip kaip anksčiau. Galbūt netgi daugiau nežais apskritai. Klubai baidosi šio žaidėjo, dėl jam klijojamų etikečių: „Jam rūpi tik pinigai“, „Nemotyvuotas ir nenorintis laimėti“. Tai futbolininkas, kuris visada linkęs priimti geresnį pasiūlymą, tačiau net ir už didžiulę sumą jis nepažada atiduoti viso savęs ar būti lojalus. Taip milijonams futbolo gerbėjų yra įstrigęs Emmanuelis Adebayoras – puolėjas iš Togo, kurio gyvenimas nėra toks paprastas, koks gali atrodyti iš šalies.

Šią vasarą žaidėjas dar turėjo vienerių metų kontraktą su „Tottenham Hotspur“, tačiau klubo vadovai leido jam suprasti – galimybių atstovauti pagrindinei ekipai jis daugiau nebeturi. Kai klubo vadovas Danielis Levy pasidomėjo žaidėjo, ar jis turi komandų, kurioms norėtų atstovauti, puolėjas su šypsena veide atsakė: „Taip. „Real“ ir „Chelsea“.

Kai komanda išsiuntė jį treniruotis su jaunimo iki 21-erių metų komanda ir pasiūlė milijono svarų kompensaciją, jog nutrauktų kontraktą, žaidėjas leido visiems suprasti – jis treniruosis su jaunimu ir neatsisakys šimto tūkstančių svarų savaitinės algos. Ir jis su be jokių problemų keliavo į kiekvieną U-21 futbolininkų treniruotę, o kartais pasirodydavo su vis naujais brangiais automobiliais.

Nepraėjus nei dviems savaitėms po transferų lango užsidarymo, klubas nusprendė sumokėti visus 5 milijonus svarų ir nutraukti galiojusią sutartį su Adebayoru, paaiškindami, kad tai yra vienintelė išeitis iš dabartinės situacijos. Kas nutiko šiam žaidėjui, kuris būdamas vos 23-ejų metų įmušė 30 įvarčių per sezoną ir buvo vadinamas vienu geriausių pasaulio puolėjų?

Apie žaidėjo klubų pakeitimus ir elgesį futbolo pasaulyje turbūt dauguma girdėjo, bet Adebayoras turi ir kitą gyvenimo pusę.

Nuo pat gimimo afrikietis turėjo problemų su kojomis ir negalėjo normaliai vaikščioti iki kol jam suėjo ketveri metai, o ankstyvą savo vaikystę puolėjas praleido su savo mama keliaudamas nuo vieno gydytojo pas kitą ir apkeliavo beveik visą afriką ieškant vaistų, kurie padėtų išgydyti Emmanuelį. Tada vaikino gyvenime nutiko įvykis, kuris visam laikui pakeitė jaunuolio ateitį.

„Jie mane nusivedė į bažnyčią ir mano mamai sakė, kad melsis už mane visą savaitę. Atsimenu, kai ten gulėjau, o netoli bažnyčios vaikai žaidė futbolą. Vienas iš jų sugebėjo įspirti kamuolį į bažnyčią. Ir aš buvau pirmasis, kuris atsistojo ir nubėgo link to kamuolio, nes jo labai norėjau“, - apie savo pirmuosius prisiminimus su tikinčiaisiais pasakojo Adebayoras.

Nors ši istorija gali pasirodyti neįtikėtina ir nereali, tačiau tai yra įvykis, kuriuo Adebayoras ir dabar neabejotinai tiki ir mano, kad būtent tikėjimas jį išgelbėjo. Realigija ir dabar yra svarbiausias dalykas iš Togo kilusio Adebayoro gyvenime, o meilė futbolui po šios istorijos taip pat labai lengvai paaiškinama.

Būdamas penkiolikos metų jis priėmė sprendimą palikti skurdžiai gyvenusią šeimą iš išvykti karjeros tęsti į Europą. Toks sprendimas jį ne tik atskyrė nuo šeimos tūkstančiais kilometrų, tačiau ir pridėjo didžiulę atsakomybę tokio jauno amžiaus vaikinui.

„Būdamas penkiolikos metų aš žaidžiau ne tik dėl savęs, tačiau ir savo šeimos labui“, - vėliau pripažino Adebayoras.

Gali būti, jog šitie veiksmai žaidėjo gyvenime neliko be pasėkmių. Kai kas spėlioja, kad tokio jauno amžiaus turėjęs pasirinkti savo gerovę, vietoj to, kad liktų namuose, Adebayoras savyje niekada nebesugebėjo atrasti ištikimybės principų.

Tačiau tikrasis lūžis Adebayoro gyvenime įvyko 2010 metų sausio 10 dieną. Tą dieną į Afrikos taurės varžybas keliavusios Togo nacionalinės rinktinės autobusas buvo apšaudytas ginkluotų nusikaltėlių. Nors pats Emmanuelis nebuvo sužeistas, bet matyti kraujo klane esančius draugus ir savo rankomis padėti juos nugabenti į saugesnę vietą, padėjo atverti didžiulę emocinę žaizdą žaidėjo viduje, kuri tikrai neliko be pėdsakų puolėjo gyvenime.

Praėjus keturiems mėnesiams nuo šio įvykio Adebayoras paskelbė apie karjeros rinktinėje pabaigą ir tai itin įžeidė jo artimuosius. Nors po metų puolėjas grįžo į nacionalinę komandą, tačiau tai santykių nepataisė. 2013 metais mirus jo broliui Peteriui šeimoje įsiplieskė dar didesnė nesantaika. Šių metų pavasarį viso pasaulio laikytas emociškai nestabiliu ir savanaudžiu, Adebayoras pasinaudojo socialinių tinklų pagalba papasakoti apie santykius su savo mama, broliu Kolo ir seserimi Yabo.

Tai buvo istorijos apie emocinį šantažą, kaltinimus, mintis apie savižudybę, fizinį smurtą ir aplinką, kuri spaudė Adebayorą iki jo emocinių limitų ir futbolą padarė pagrindiniu užsiėmimu. Per pastaruosius metus puolėjo asmeniniame gyvenime vyravo absoliutus chaosas, žaidėjas buvo persekiojamas baisios tragedijos prisiminimų. Negano to, Emmanuelis buvo paliktas jo artimiausių žmonių, o futbolo arenose puolėjas susilaukdavo tyčiojimosi iš savo paties klubo fanų.

Kaltinti Adebayorą tuo, kaip į tai sureagavo yra turbūt nesąžininga. Atsižvelgus į jo gyvenimą sunku patikėti, kad jis savo karjeroje išvis sugebėjo pasiekti tiek daug ir iš lieso, didelio, pasimetusio ir tautiniais drabužiais apsirengusio vaikino, kuris būdamas penkiolikos metų vienui vienas atvyko į Prancūziją, tapo elitinių klubų geidžiamu puolėju.

Nors dauguma žmonių susidūrę su tokiais sunkumais palūžtų, Adebayoras nėra pasiryžęs sustoti ir keisti savęs. Prieš mėnesį pasirodė pranešimų, kad „Galatasaray“ ekipa pasiūlė žaidėjui dvejų metų sutartį per sezoną uždirbant 2,5 milijono eurų, į kurį puolėjo atsakas buvo: „3 milijonai eurų per metus ir aš atvyksiu pas jus rungtyniauti“.

Nepaisant to, kad dauguma futbolo gerbėjų nemėgsta Adebayoro, bet vistiek pripažįsta, jog jis yra vienas iš įdomiausių puolėjų, kurie tais metais žaidė „Premier“ lygoje. Tačiau ir dabar panašu, kad jis yra pasiryžęs pratęsti karjerą taip, kaip to nori jis. Puolėjas pasiryžęs dar ne kartą visus erzinti, nusispjauti į komandų tarpusavio priešpriešas bei demonstruoti tai, kas priverčia apie jį kalbėti visą futbolo pasaulį. Tam tereikia surasti klubą, kuris sutiktų sumokėti sumą, kurios tą dieną panorės Adebayoras.