Sudėtingu žiemos periodu vos išgyvenęs Klaipėdos „Atlanto“ klubas su naujais savininkais atsispyrė nuo dugno. Klaipėdiečiai paskutinę akimirką spėjo į nuvažiuojantį A lygos traukinį. Tiesa, su LFF vykdomojo komiteto išlygomis ir vėluodami atlikti daugybę darbų.
„Atlanto“ paraiškoje galima pamatyti žinomų futbolininkų. Vienas tokių – 40 rungtynių nacionalinėje rinktinėje sužaidęs ir 5 įvarčius įmušęs 34-erių alytiškis Darvydas Šernas. Per savo spalvingą karjerą Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Australijoje, Škotijoje, Izraelyje ir Uzbekistane spėjęs parungtyniauti puolėjas portalui alyga.lt papasakojo, kodėl pasirinko Klaipėdą.
– Ar kada nors įsivaizdavote, kad atsidursite viename klube su geru bičiuliu Vytautu Lukša bei kitais alytiškiais Tadu Labuku ir Titu Vitukynu?
– Visi drauge pajuokaudavome, jog kada nors būtų smagu kartu pabaigti karjerą vienoje komandoje. Bet svajojome apie gimtąją Dzūkiją, o gyvenimas lėmė, kad atsidūrėme Klaipėdoje.
– Nekilo dvejonių priimant „Atlanto“ kvietimą dėl sudėtingos šio klubo situacijos?
– Na, pasikeitė klubo savininkas, nebeliko senosios vadovybės. Naujas vadovas Vidas Adomaitis turi viziją ir piešia šviesią klubo ateitį. Pagalvojau: kodėl gi ne? Jis mane įtikino, kad viskas bus gerai. Tikiuosi, kad taip ir bus.
– „Atlanto“ treneris Viktoras Dobrecovas teigė, kad futbolininkams dar trūksta gero fizinio pasirengimo, jie antrame kėlinyje pavargsta, todėl teks daug dirbti. Sutinkate su juo?
– Neabejotinai. Komanda susirinko likus gal savaitei iki čempionato starto, aš prisijungiau likus trims dienoms. Mums akivaizdžiai stinga ne tik fizinio pasirengimo, bet ir bendro tarpusavio supratimo aikštėje, susižaidimo. Ne visuomet įvykdome trenerio nurodymus. Tai normalu. Juk nebūna, kad žaidėjai susirenka į komandą nesitreniravę ir pradeda rodyti stebuklus. V. Dobrecovo pastaba buvo tiksli. Bet tokia situacija susidarė ir dėl susižaidimo stokos bei kol kas prasto taktinio pasiruošimo.
– Esate stadijoje, kurioje kitos komandos buvo vasarį?
– Taip, galima sakyti, kad dabar mes – pasirengimo stadijoje.
– Apie sezono tikslus V. Adomaitis kalbėjo aptakiai. Ką apie „Atlanto“ perspektyvas manote jūs?
– Žaidėjai čia surinkti pusė bėdos – yra perspektyvaus jaunimo ir patyrusių vilkų. Bet įvertinti komandos potencialą šiuo metu sudėtinga, nes visi kartu žaidžiame tik tris savaites. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, įsibėgėsime. Galbūt ir pasistiprinsime, tada imsime rinkti daugiau taškų. Nė vienai komandai rungtynės prieš „Atlantą“ netaps lengvu pasivaikščiojimu.
– Po pertraukos A lygoje „Atlantas“ susitiks su Vilniaus „Žalgiriu“, kuriam kelis sezonus atstovavote anksčiau. Ar šis faktas gali tapti papildomu emociniu dirgikliu?
– Mano amžius toks, kad nebėra jokių dirgiklių. Jei nori, tegul dirginasi „Žalgiris“...
– Lietuvoje futbolininkai ir treneriai paprastai nesureikšmina dvikovų prieš buvusias savo komandas.
– Tam tikrai neteikiu didelės reikšmės. Man reikės pergalės ir trijų taškų – nesvarbu, į Klaipėdą atvažiuos „Žalgiris“, ar kita komanda. Lygiai taip pat nesvarbu, kam pralaimėti – visi pralaimėjimai vienodai liūdni.
– Kokie jūsų planai? Žaisite „Atlante“ iki sezono pabaigos, ar vasarą vėl ieškosite galimybės išvykti svetur?
– Kokie planai, kai tau tuoj 35-eri (šypsosi)? Ryte atsikeli iš lovos ir džiaugiesi, kad dar gali nueiti į treniruotę, o ne svajoji kur nors išvažiuoti. Per savo karjerą jau prisivažinėjau iki soties. Klaipėdoje kol kas mane viskas tenkina, yra jūra.
Žinoma, jei atsirastų patrauklus pasiūlymas – svarstyčiau. Bet tokio tikslo neturiu. Dabar jau noriu ramiai pažaisti futbolą vienoje komandoje su Vytuku (Lukša), Tadu (Labuku) ir kaip įmanoma daugiau pagelbėti „Atlantui“. Šeimos faktorius taip pat svarbus. Pagaliau visi esame drauge Lietuvoje ir nereikia niekur keliauti.
– Penktadienį Lietuvos rinktinė su nauju treneriu Valdu Urbonu pradeda Europos čempionato atrankos ciklą. Ko tikitės iš jo?
– Labai viliuosi, kad situacija nuo šiol gerės. Naujo trenerio atėjimas visuomet suteikia teigiamą impulsą komandai. Tikiuosi rezultatų pagerėjimo, nes iki šiol jie nedžiugino nei sirgalių, nei pačių futbolininkų. Todėl vyrams linkiu kuo didžiausios sėkmės, kad prasidėtų pergalės ir galbūt jos ateis jau penktadienį. Laikysime kumščius.
