Savaitgalį buvo sužaistos paskutinės „SMScredit.lt A lygos“ 2016 m. čempionato rungtynės. Čempionato, kuris tapo pirmuoju pernai įkurtai Lietuvos futbolo klubų asociacijai A lyga. Prieš sezono pradžią kelti ambicingi planai užkirsti kelią sutartoms rungtynėms, pakeistas pirmenybių formatas, sumažintas klubų skaičius, o viso sezono metu deklaruotos skaidrumo, pagarbos ir pasitikėjimo vertybės vis labiau prigyja stipriausioje šalies lygoje.
Pirmuosius metus prezidento poste skaičiuoja ir Deividas Šemberas, pernai baigęs futbolininko karjerą. Pasak jo, nors tikėtasi nuveikti daugiau, tačiau sugebėta įgyvendinta daug svarbių veiklų ir pozityviai nuteikiančių sprendimų, kuriais norima pasidžiaugti, bet sustoti neketinama. Naujajame sezone dar labiau bus griežtinama kova su „nešvariu“ futbolu, didžiulis dėmesys kreipiamas jaunimo integracijai į suaugusiųjų futbolą bei komandų transformacijai į aiškias struktūras turinčius klubus.
Prezidente, sutartų rungtynių problema persekiojo lygą ilgą laiką. Kaip sekėsi ją spręsti naujiems lygos vadovams?
Atėjus į lygą, deklaravome, kad tai yra vienas iš pagrindinių mūsų tikslų. Galiu pasakyti, kad kartu su Lietuvos futbolo federacija (LFF) tai įgyvendinome ir tikrai yra kuo pasidžiaugti, kadangi per visą sezoną negavome nei vieno, pabrėžiu, nei vieno raporto iš UEFA dėl sutartų rungtynių. Tai yra labai sveikintinas rezultatas, kuriuo nepaprastai džiaugiamės, tačiau suprantame, kad kova su šia problema nėra baigta ir ji tikrai bus tęsiama, nes norime, kad ir ateityje nebūtų nei vieno atvejo, kai lažybų skandalai būtų siejami su A lyga.
Kitais metais kova su nesąžiningu futbolu ir apskritai sportu bus dar labiau griežtinama, nes nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, kuriomis už sutartas rungtynes yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Sulaukus signalų, neabejotinai bus imtasi pačių griežčiausių priemonių šiems dalykams užkardyti. Sieksime, kad būtų griežtai baudžiami ir žaidėjai, ir kiti asmenys, prisidėję ar tiesiogiai įtakojantys rungtynių baigtis. Norime, kad mūsų deklaruojamos vertybės būtų ne siekiamomis, o jomis realiai gyventume.
Prieš sezoną buvo sumažintas komandų skaičius, čempionate varžėsi 8 klubai. Ar tai pasiteisino?
Tai buvo teisingas sprendimas, pridėjęs konkurencingumo. Po Europos turnyrų konkurencija sumenko nebent kovoje dėl pirmos vietos. Dėl visų kitų pozicijų kova vyko iki pat paskutinio turo. Tai suteikė čempionatui įdomumo, o pačioms komandoms – papildomos motyvacijos žaisti iki pirmenybių finišo.
Galbūt ateityje, po kokių 5-6 metų, kai klubai bus stabilūs, stiprūs, susikurs ir turės savo vaikų ir jaunimo ugdymo akademijas, bus galima kalbėti apie 12 komandų lygoje. Kodėl ne 10? Nes toks formatas yra nepatogus vykdyti čempionatą keturiais ratais, nežaisti papildomo „atkrintamųjų varžybų“ rato ir rungtynių dėl išlikimo lygoje. Pastarieji du prideda įdomumo žiūrovams, aštrina kovą dėl patekimo į Europos taurių turnyrus. Idealus būtų šio sezono formatas arba 12 komandų čempionatas su „atkrintamuoju“ ratu. Antruoju atveju, prieš jį būtų žaidžiami du ratai. Šie du formatai yra labiausiai tinkami mažoms šalims, kurių lygose negali būti po 18-20 klubų.
Kalbant apie papildomą ratą, komandos, per sezoną sužaisdamos penkis kartus tarpusavyje ir dar LFF taurės turnyre, pavargsta vienos nuo kitų, bet rungtynių skaičius privalo būti didelis. Šiuo atveju, jame lieka šešios komandos, kovojančios dėl keturių vietų Europos turnyruose. Galbūt šiemet intrigos čia nebuvo, tačiau kodėl jos neturėtų būti kitą sezoną? Svarstėme čempionato dalyves skelti į dvi dalis po keturias, bet manome, kad likusios šalia pirmojo ketvertuko ribos nebūtų patenkintos eliminavimu iš kovos dėl bilieto į Europą, garantuojančio klubui dideles pajamas. Turime žiūrėti plačiau, analizuoti situaciją ir vertinti tai, kas gali susiklostyti ateityje. Jei žiūrėtume siaurąja prasme, kaip, deja, žiūri daugelis, tada papildomas ratas yra bereikalinga našta. Bet mes komandoms paliekame šansą ir finansinę motyvaciją kovoti iki pabaigos.
Daug diskusijų tiek prieš sezoną, tiek jo eigoje susilaukė tvarkaraštis, dalis rungtynių buvo žaidžiamos savaitės viduryje. Dabar jau galima įvertinti ir jo sudarymą bei vykdymą?
Visu pirma, noriu pasidžiaugti tuo, kad ankstesnių sezonų praktikos, kai tvarkaraščiai buvo nuolat kaitaliojami, šiemet pavyko išvengti ir čempionatą vykdėme be esminių rungtynių datų pakeitimų. Tai yra dar vienas teigiamas dalykas, kurį pavyko pasiekti, nes stabilus tvarkaraštis naudingas planavimui ir žiūrovams. Ta kryptimi turime judėti toliau ir pamiršti naudotus neaiškius jo sudarinėjimo principus ir keistus kriterijus, kuriuose buvo galima pasigesti skaidrumo.
Buvo blogai, kad rungtynės ture išmėtytos per daug dienų. Bet yra daug niuansų, kurių paprastas žmogus nežino. Pats būdamas žaidėju galvojau, kaip taip galima sudaryti tokį prastą tvarkaraštį, tačiau susipažinau su situacija, kuri yra mūsų šalyje, kai klubai neturi savo infrastruktūros, kai stadionuose trūksta apšvietimo, kai jie užimti kitų sporto šakų, kai tenka taikytis prie transliacijų, supratau, kad padaryti idealų tvarkaraštį neturinčiai futbolo infrastruktūros Lietuvai yra milžiniškas darbas.
Kalbant apie rungtynes savaitės viduryje, tai nebuvo vien lygos vadovų išmonė, tam pritaria ir patys klubai. Manau, kad šiltuoju metų laiku žaisti darbo dienomis nėra blogas sprendimas, nes tais savaitgaliais mūsų futbolo vartotojas yra ne stadionuose – matome iš skaičių, kurie tuo metu sumažėja, o savaitės viduryje situacija geresnė. Rungtynių laikai galėjo būti geresni, su tuo sutinkame, tačiau dalį rungtynių planuojame palikti savaitės viduryje ir kitą sezoną.
Žinoma, norėtume tvarkaraštyje turėti nekintančias dienas ir nustatytus laikus, kad vartotojui būtų kuo lengviau orientuotis, kada vyksta rungtynės. Nes dabar, kai turas vyksta per keturias dienas, tai nėra patogu, bet vėl turime sugrįžti prie sudarymo niuansų. Tačiau futbolo mėgėjams tai paaiškinti sunku, nes čia yra didžiulis voratinklis.
Būsimo čempionato tvarkaraštį stengiamės sudaryti kuo greičiau, kad komandos galėtų kuo anksčiau pradėti planuotis naujajam sezonui. Jo sudarymas šį kartą yra patikėtas Barselonos universitetui ir liks tik pakoreguoti, atsižvelgiant į kai kurias detales ir pastabas.
Siekiant stabilumo lygoje, yra skatinamas komandų transformacija į klubus. Kaip jiems tai sekasi?
Pastebime, kad klubai darosi sąmoningesni ir supranta, kokias klubines sistemas taikant galima pasiekti gerų rezultatų. Šiais metais kai kurie klubai perėmė į savo struktūrą valstybinių futbolo mokyklų vaikus ir jaunimą. Tai džiugina, nes tik tokiu principu mūsų futbolas judės į priekį. Apie futbolą kalbu plačiąja prasme – to reikia ne tik A lygos klubams, bet ir Pirmos lygos klubams. Be aiškios struktūros, be klubo piramidės tikėtis sėkmės yra neįmanoma. Neišradinėjame nieko naujo. Vakaruose tai yra seniai veikiantys klubų modeliai, duodantys puikius rezultatus. Kito kelio tiesiog nematome.
Kokia yra klubų finansinė situacija? Šiemet nesigirdėjo, kad būtų didelių problemų?
Lyga priėjimo prie finansinių klubų ataskaitų neturi. Tam yra teikiamos LFF licencijavimo komiteto išvados. Kiek su juo bendraujame, tai galime patvirtinti, kad tikrai nėra pastebėta jokių didelių įsiskolinimų žaidėjams ar treneriams. Iki poros mėnesių atlyginimų vėlavimai kai kur yra, bet nei vienas čempionatas nežymių vėlavimų neišvengia. Šiais metais norisi pasidžiaugti, kad klubai tapo galbūt ne tiek finansiškai stipresni, kiek stabilesni, nei vienam iš jų nekilo grėsmė nebaigti čempionato. Ir tai yra geras požymis tolesniam klubų augimui.
Ar buvo tikslų, kurių lygai įgyvendinti praėjusiame sezone nepavyko?
Keliamų tikslų prieš sezoną netrūko. Norėjosi realizuoti daugiau tiek sportinių, tiek komercinių, tiek socialinių veiklų. Galėjome padaryti daugiau, bet žinome priežastis, kodėl tai nepavyko. Stengsimės, kad finansiškai būtume stabilesnė lyga, kad kurtume apčiuopiamą pridėtinę vertę klubams. Tai yra pagrindinė lygos užduotis – klubams kurti finansinę vertę, kad jie būtų kuo stabilesni. Užsitikrinę stabilumą, jie taps stipresni, tobulės ir augs. Augs ir jų rezultatai tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Kol kas to nepavyksta padaryti, nes nėra lengva pritraukti rėmėjų ir partnerių. Reikia pripažinti, kad futbolas nėra labai gerai vertinamas visuomenėje, tarp verslo žmonių, todėl tiek mes, tiek federacija darome mažus žingsnelius tam, kad futbolas įgautų naują veidą.
Nuo kito sezono nebebus ribojamas žaidėjų iš Europos Sąjungos (ES) šalių skaičius. Tuo pačiu, vienu iš pagrindinių lygos tikslų bus jaunimo integracija į lygos klubus. Ar apribojimų panaikinimas nesutrukdys jaunimo perėjimui į suaugusiųjų futbolą?
Lietuvoje apribojimo panaikinimas yra naujovė, tačiau tai nėra naujovė Europoje. Deja, daug metų pažeidinėjame vieną iš ES principų – laisvą darbuotojų judėjimą. Tai turime baigti, todėl apie ES žaidėjų limitą nebėra kalbų. Jo būsimame sezone ir ateityje nebebus. Jau girdžiu kalbų ir spekuliacijų, kad taip uždarome kelią jaunimui. Priešingai – kaip tik jį atidarome ir padėsime jaunimui integruotis į profesionalų futbolą bei A lygos komandas, nustatydami komandų paraiškose privalomą jaunimo iki 21 m. skaičių.
Nuo kitų metų tai bus 4 futbolininkai. Mūsų jauni žaidėjai, augdami šalia Donovano Slijngardo ar Jurijaus Mamajevo, tik tobulės. Matydami, su kokio lygio futbolininkais jie žaidžia, turės ko pasimokyti ir taip tik greičiau integruosis. Esminė mūsų jaunimo bėda yra perėjimas į suaugusiųjų futbolą. Tai akivaizdi problema, todėl norime įdiegti tokią sistemą, kad gabiam jaunimui būtų suteiktos visos galimybės.
Atkreipiu dėmesį, kad jaunų žaidėjų įtraukimas į paraišką nebus tik formalumas, nes įvesime jos dydžio apribojimą – paraiškoje negalės būti daugiau 25 žaidėjų. Metų viduryje bus perėjimų langas, klubai galės keisti žaidėjus, tačiau bendras jų skaičius turės išlikti. Numatytas 25 žaidėjų skaičius yra optimalus ir bus saugikliu, kad jauni žaidėjai taip pat treniruotųsi kiekvieną dieną ir nebūtų numesti į šoną, juos įtraukiant butaforiškai, užsidedant pliusą ir pervedant juos į antrąją komandą. Tam yra paraiškos limitas, kurio nebuvo anksčiau ir jose atsidurdavo kad ir 40 žaidėjų, o įtrauktas jaunimas net pasitreniruoti su pagrindine komanda progų sulaukdavo ypatingai retai.
Tačiau, kadangi yra kontraktai, suprantame, jog kai kurie žaidėjai turi ir ilgalaikes sutartis, todėl padarėme dviejų metų pereinamąjį laikotarpį. Kitąmet – 30, dar po metų – 27, po trečiųjų – 25 žaidėjai paraiškoje. Ir vėliau tai norėtume išlaikyti ilgą laiką į priekį. Šiuo sprendimu nieko neišsigalvojame, Vakarų Europos čempionatuose tai yra normali praktika. Nagrinėjome kiekvieną čempionatą, peržiūrėjome legionierių limitus 15-oje lygų ir sprendimą priėmėme tik po išsamios analizės.
Prieš praėjusį čempionatą LFF lygai suteikė daugiau teisių pirmenybių vykdymui. Ar jų pakako?
Norėtųsi dar daugiau autonomiškumo, daugiau galių patiems klubams spręsti savo likimą. Nes dabar esame priklausomi nuo įvairių federacijos komitetų ir skyrių, kurie, atidavę čempionatą mums, vis tiek dar jo nepaleidžia. Tai nėra gerai. Manau, kad federacija dar nenori atiduoti visų galių, kadangi nuo asociacijos susikūrimo praėjo tik vieneri metai. Tačiau aš tikiuosi, kad nuo kitų metų galėsime vis daugiau reikšti savo norus bei vizijas ir jas įgyvendinti. Jei mūsų tikslai yra nukertami net neprasidėjus jų įgyvendinimui, yra labai blogai. Tam, ką užsibrėžiame, nei vienas iš federacijos padalinių neturėtų trukdyti, kadangi nepažeidžiame nei LFF, nei UEFA reglamentuotų dalykų. O tame, kaip matome futbolą mes, kaip mato klubai, kaip mato lyga, turėtume turėti žymiai daugiau autonomijos. Tai būti geriau visam Lietuvos futbolui.
Šiemet visas rungtynes buvo galima stebėti internete, dalį jų rodė TV3 televizija. Ko tikėtis kitame sezone?
Čia yra sudėtingas klausimas. Nuo to, kaip sugebėsime parduoti transliacijų teises, ir priklausys, kiek turėsime internetinių transliacijų, ar turėsime komercinę televiziją, ar iš vis kas nors teises pirks. Dabartinė sutartis pasibaigė šiais metais. Todėl iki kovo mėnesio turime laiko tarpą surasti tuos, kam būtume įdomūs. Lietuvos futbolas nėra aukštame lygyje ir nėra lengva tai padaryti. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis ir kiek futbolo bus tiek internete, tiek televizijoje kitais metais.
Noriu pastebėti, kad anksčiau lyga mokėdavo visuomeninam transliuotojui už rodomas rungtynes, taip pat buvo mokama ir už jų transliacijas internetu. Tuo tarpu šiemet, bendradarbiaujant su Futbolo.TV ir TV3, sutaupėme lygai lėšas, kurias LFF skyrė padengti teisėjavimo išlaidas klubams. Futbolo.TV savo lėšomis leido kassavaitinę laidą apie futbolą. Todėl šiokią tokią vertę klubams sukūrėme.
Taip pat reikia pripažinti, kad pasibaigusiame sezone priimtas sprendimas apmokestinti vaizdo turinį internete nepasiteisino.
Praėjusiame sezone lyga dalyvavo ir socialinėse veiklose, bendradarbiavo su Lietuvos zoologijos sodu. Ar planuojama panašias veiklas tęsti?
Norėtųsi, kad socialinių veiklų būtų kuo daugiau, kad ji apimtų visus visuomenės sluoksnius. Stengsimės bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis įstaigomis, prisidėdami prie įvairių projektų, reiškinių ar akcijų. Ši mūsų veikla šiemet galėjo būtų geresniame lygyje, todėl žiūrime į ateitį pozityviai, esame nusiteikę dirbti šia linkme, todėl jau planuojame keletą projektų, o metų eigoje jų skaičius, tikiuosi, tik augs.
Kokia situacija su lygos rėmėjais? Pagrindiniu lygos rėmėju išliks „SMScredit.lt“?
Noriu padėkoti prekės ženklui „SMScredit.lt“ - tai mūsų partneris, kurio indėlis lygai yra gyvybiškai svarbus. Be jo nebūtų jokios lygos asociacijos, viskas liktų po senu sparnu taip, kaip buvo seniau. Už esamą bendradarbiavimą esame labai dėkingi, žemai lenkiame galvą prieš šią įmonę ir tikimės, kad ji išliks mūsų partneriu ir penktus metus. Įdarbis jau yra padarytas, todėl norėtųsi tęstinumo ne vieneriems metams, o mes kiek galėsime toliau stengsimės, kad jis būtų matomas, girdimas ir ši įmonė kuo labiau būtų siejama su futbolu, su stipriausia šalies lyga.
Aišku, norime ir visą laiką dirbame ta kryptimi, kad turėtume kuo daugiau partnerių, kuo didesnių įmonių, kuo skambesnių vardų, nes tai suteiktų prestižo bei pasitikėjimo mūsų lyga ir leistų mums kuo sėkmingiau įgyvendinti išsikeltus tikslus toliau populiarinti futbolą Lietuvoje.
