D. Kazlauskas: „Tikslas – įtikinti trenerius, kad pasirinko neatsitiktinai“

2018-08-28 13:52

Nors „Trakų“ saugui Donatui Kazlauskui tik 24-eri, tačiau apie savo karjerą jis jau dabar galėtų parašyti knygą. Vos sulaukęs pilnametystės jis išsikovojo vietą Klaipėdos „Atlanto“ sudėtyje, tapo tvirtu nacionalinės rinktinės žaidėju, stažavosi Londono „Arsenal“ klube, vėliau legionieriaus duonos krimto Lenkijoje, o į Lietuvą grįžo visiškai praradęs sportinę formą.
 
„Trakuose“ atgijo, paskutinėse trejose A lygos rungtynėse mušė įvarčius ir po dvejų metų pertraukos sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinę.
 
„Ačiū už gerą naujieną“, – nuoširdžiai kvietimu džiaugėsi pretendentas į geriausio mėnesio A lygos žaidėjo titulą. Kad šis sugrįžimas įvyktų, futbolininkui teko iš naujo patikėti, kuo jis tikėjo tuomet, kai ankstyvoje jaunystėje viskas klojosi tarsi iš pypkės.
 
„Viskas tuo metu sekėsi ir atrodė, kad viskas vyksta natūraliai. Galvojau, kad tai yra sunkaus darbo rezultatas, o nuo to motyvacija tik augo. Labai džiaugiausi išvykęs į stiprų Lenkijos klubą, bet tada supratau, kad ne viskas taip paprasta.
 
Ten iškart buvo reikalaujamas rezultatas, buvo iškelti aukšti tikslai, o man, atvažiavusiam į kitą šalį, tikrai buvo sunku. Komanda nebuvo pati draugiškiausia, o tai irgi situacijos nepalengvino. Apskritai, parodyti tai, ką moku, man taip ir nebuvo suteikta proga.
 
Tuomet, kaip futbolininkas, dar nebuvau subrendęs, o dabar, prabėgus šiek tiek laiko, į viską žiūriu jau kitomis akimis“, – prisiminimais dalinosi D. Kazlauskas.
 
– Grįžus iš Lenkijos, ne taip paprasta jau buvo ir Lietuvoje...
 
– Taip, Klaipėdoje praleidau du geriausius sezonus, o grįžęs – du blogiausius. Nėra ko slėpti – nedemonstravau gero futbolo. Galiu sakyti, kad klubas nesudarė sąlygų jaustis komfortiškai, neleido jaustis profesionalu, tačiau nenoriu teisintis.
 
– Nepaisant sunkumų Klaipėdoje, į „Trakus“ atvykai tarsi naujai gimęs. Kaip paaiškintum tokią gerą sportinę formą?
 
– Nutraukęs sutartį su „Atlantu“, sportinę formą palaikiau individualiai. Turbūt prisidėjo ir geros emocijos, pakeitus klubą, noras išsikovoti savo vietą.
 
– Stebint tavo žaidimą, kartais susidaro įspūdis, kad „Trakuose“ esi ilgą laiką. Adaptacija visiškai neveikė?
 
– „Trakuose“ yra daug kokybiškų futbolininkų, o su tokiais žaisti visada lengva. Prisideda ir tai, kad esame labai geras kolektyvas.
 
– Trejose rungtynėse iš eilės muši įvarčius. Kiek tokia serija gali tęstis?
 
– Visa komanda žaidžiame gerą futbolą ir esame geros formos. Žaidžiame atakuojantį futbolą, kuriame nemažai progų, o man tiesiog sekasi jas realizuoti. Nesvarbu, kas įmuša, svarbiausia, kad esame teisingame kelyje.
 
– Tikėjaisi, tokio greito sugrįžimo į nacionalinę rinktinę?
 
– Malonu, kad treneris įvertino. Tikslas – pasirodyti kuo geriau, įsitvirtinti bei įtikinti trenerius, kad pasirinko neatsitiktinai.
 
– Artimiausia rinktinės varžovė – Serbija. Šiemet tau jau teko žaisti su šios šalies „Partizan“ klubu. Kokias pamokas išmokai per rungtynes su šia komanda?
 
– Žaidžiant su tokiais galingais varžovais, svarbiausia vengti klaidų, nes jie už jas iškart baudžia įvarčiais. O žaisti galima su visais – tai parodė tiek „Trakai“, tiek „Sūduva“, tiek „Žalgiris“.