Donato Kazlausko karjera – lyg amerikietiški kalneliai. Įspūdingas startas, tačiau „sėdimas“ Lenkijoje, nelengvas sugrįžimas į „Atlantą“, tačiau netrukus visiškas atsiskleidimas tuometiniuose „Trakuose“, itin sunki praėjusio sezono pradžia, tačiau žymiai geresnė sezono pabaiga, įskaitant ir puikų įvartį atstovaujant Lietuvos rinktinei.
Stebint Donatą Kazlauską šiandien, atrodo, kad šiemet jis pasiruošęs žengti dar vieną kokybišką šuolį į viršų. Ir ne vienas, o su komanda, kuri bent prieš sezoną atrodo gerokai brandesnė nei pernai.
„Tai yra natūralu. Lyginant su praėjusiais metais, kiekvienas jaunas žaidėjas įgavo patirties, užsigrūdino ir į būsimą sezoną žengia žymiai labiau pasitikėdamas savo jėgomis bei didesniais lūkesčiais. Kitas dalykas – net ir mums vyresniems žaidėjams praėjęs sezonas davė daug pamokų, įgavome daug patirties, todėl į daugelį dalykų žiūrime kiek kitaip“, – oficialiai klubo svetainei sakė D.Kazlauskas.
Komanda prieš naująjį sezoną yra sužaidusi penkerias kontrolines rungtynes. Kokie kontūrai išryškėjo per jas?
Kiekvienos rungtynės turi įtakos tiek žaidimui, tiek fizinei kondicijai. Pavyzdžiui, lyginant pirmas rungtynes su visomis kitomis, tai jaučiasi, kad kiekvieną kartą galime išlaikyti vis didesnį tempą, be to įgauname daugiau kokybės kontroliuodami kamuolį ir užbaigdami atakas.
Kiek verta kreipti dėmesį į rezultatus? Pavyzdžiui, į pergalę prieš „Bangą“ 5:1 arba į pralaimėjimą 0:3 „Wigry“ ekipai?
Neverta nei vienu, nei kitu atveju. Aišku, visada norisi laimėti, tačiau priešsezoninėse rungtynėse yra svarbesnių dalykų. Labai svarbu yra vykdyti konkrečioms rungtynėms sudėliotą planą, taip pat gerinti žaidimą. Kai kas gaunasi, kai kas – ne. Tačiau tam ir žaidžiamos kontrolinės rungtynės, kad išsigrynintumėm, kas šiai komandai tinka geriausiai.
Dažnas Riterių žaidėjas šiemet pažymi, kad komanda gali pasirodyti geriau nei pernai. Iš kur toks tikėjimas?
Kaip ir minėjau, kiekvieną sezoną, jei žaidėjas progresuoja, auga pasitikėjimas savo jėgomis.
Po draugiškų rungtynių su „Džiugu“, pažymėjai, kad su naujoku Michaelu Thuique žaisti yra vienas malonumas. Kuo Michaelas skiriasi nuo Teremo Moffi?
Michaelas yra patyręs žaidėjas, mėgstantis išnaudoti savo kūną, gebantis gerai prilaikyti ar blokuoti kamuolį. Teremas, savo ruožtu, yra labai greitas žaidėjas, labiau mėgstantis pasinaudoti atsiradusiomis erdvėmis. Jie abu yra puikūs žaidėjai.
Jei turėtum galimybę pasikviesti vieną žaidėją. Kokios pozicijos jis būtų?
Šis klausimas tikrai ne man, nes treneriai tikrai geriau mato, ko dar trūksta.
Pakalbame apie tai. Praėjusio sezono pradžia tau visiškai nesusiklostė. Radai priežastis, kodėl taip buvo? Ir ką darai, kad šiais metais tai nepasikartotų?
Turbūt sunkiausia buvo persilaužti pakeitus poziciją. Pernai aš dažnai žaidžiau ne krašte, o centro puolėjo pozicijoje. Man tai buvo nauja patirtis. Šiemet būtų lengviau, nes žinočiau, kaip toje pozicijoje reikia elgtis. Kažkokio stebuklingo būdo nėra – tiesiog sunkus darbas treniruotėse, psichologinis ir fizinis pasiruošimas.
Sezono pradžioje „Riterių“ laukia „Sūduva“, „Kauno Žalgiris“ ir „Žalgiris“. Kaip toks startas?
Man tinka (šypsosi). Iš tikro, tai nėra labai svarbu, nes bet kokiu atveju reiks žaisti su visais klubais. Svarbiausia, kad jų būtų daugiau nei yra šiandien.
Matydamas kitų komandų namų darbus tarpsezonyje, kaip manai keisis (ar nesikeis) jėgų balansas lygoje?
Labai sudėtinga atsakyti. Spręsti vien iš kontrolinių rungtynių ar vien iš naujų pavardžių nėra rimta. Manau, kad daugiau mažiau lygis išliks panašus, o tiksliau bus galima atsakyti įpusėjus sezonui. Tada jau aišku, kas yra pajėgus kovoti dėl aukštesnių vietų, o kas nepajėgus.
