D. Aršakianas papasakojo, kaip sulaukė pasiūlymo iš "Fire" klubo (interviu)

2016-11-13 12:19

„SMScredit.lt A lygoje“ per pusantrų metų subrendęs ir į Jungtinių Amerikos Valstijų Čikagos „Fire“ klubą išvykęs rezultatyviausias „Trakų“ žaidėjas Davidas Aršakianas pirmąjį sezoną už Atlanto pradėjo nepatekdamas į atkrintamąsias varžybas. Vis tik, puolėjui sezonas dar nesibaigė. Net ir po paskutinių rungtynių jis su komanda rengia treniruotes, kurios turėtų padėti tinkamai pasiruošti būsimam sezonui.

Ką tik baigėsi treniruotė. Kas per treniruotės, jei sezonas Čikagos klubui jau baigėsi?

Po paskutinių sezono rungtynių jau surengėme tris treniruotes, per kurias ruošiamės tarpsezoniui, mokomės pratimus, klausome patarimų, kaip palaikyti formą. Tai nėra paprastos treniruotės – kiekvienas futbolininkas su treneriais kalbasi atskirai ir gauna atskiras užduotis. Šios treniruotės privalomos net tiems, kurie ruošiasi palikti komandą. Taip pat treniruotėse rodoma labai daug video medžiagos.

Ar teko su tuo susidurti kažkur kitur?

Ne, tai pirmas kartas. Prieš tai niekas nefilmuodavo mano žaidimo ir nesakydavo, kur būtent reikia patobulėti. Tiesa, negaliu sakyti, kad pats treniruočių procesas yra visiškai kitoks. Kiekvienoje šalyje yra kažkas išskirtinio. Amerikoje didelis dėmesys skiriamas fiziniam pasirengimui, nes futbolininkai čia labai stiprūs fiziškai.

Vasarą pirmą kartą atvykai į Ameriką?

Taip. Likau nustebęs, nes žmonės čia visai kitokie nei, pavyzdžiui, Rusijoje. Žmonės čia atviri, rodo emocijas, yra draugiški. Taip pat akivaizdi technologijų pažanga – viską gali daryti su savo išmaniuoju telefonu ir programėlėmis. Labai patogu.

„Fire“ sezoną pabaigė paskutinėje vietoje, ar tai dare įtaką žiūrovų susidomėjimui?

Čia atvykau, kai komandai buvo labai sunku, nepaisant to, tuo metu į stadioną rinkdavosi labai daug žmonių, buvo pilnas stadionas. Paskutinėse rungtynėse būdavo 12–15 tūkstančių žiūrovų, nors stadionas talpina 22 tūkstančius.

Ar sirgaliai ten panašūs į „Spartak“ arba „Zenit“ sirgalius?

Nelabai. Amerikoje futbolas išpopuliarėjo ne taip ir seniai, tad kultūra čia kiek kitokia. Žmonės pripratę eiti į krepšinį ir beisbolą, tad atėję į futbolą jie taip pat tikisi pamatyti šou: geria alų, valgo dešrainius. Tiesa, keletas komandų turi sirgalius panašius į tokius, kurie yra Rusijoje.

Kurios tai komandos?

Taip buvo Siatle. Ten susirenka 40 tūkstančių žiūrovų ir atmosfera tampa panaši į Europos stadionuose kuriamą šou. Man taip pat patiko rungtyniauti Toronte, ten įdomus stadionas, tribūnos yra prie pat aikštės. MLS lygoje visos rungtynės prasideda himnais, fejerverkais, fanfaromis, dūmais.

Palygink Lietuvos ir Amerikos čempionatus.

Amerikoje lygis tikrai aukštesnis. Tempas čia daug didesnis, dėmesys taktikai, mėgstamas atakuojantis futbolas. Tuo metu Lietuvoje visos rungtynės yra panašaus ritmo, kuris nėra labai intensyvus.

Ar tavo komandoje yra homoseksualų?

Nemanau, arba bent jau nepastebėjau. Daugiau jų yra gatvėse, kur jiems suteikiama visiška laisvė. Jie turi nemažai teisių, nesislapsto. Jiems yra specialių klubų. Amerikoje tai normalu, o Rusijoje net prezidentas į tai žiūri skeptiškai.

Gatvėse daug vėliavų su vaivorykštėmis?

Ne, gatvėse viskas susiję su sportu. NBA žaidžia „Bulls“, „Blackhawks“ žaidžia NHL, „Cubs“ laimėjo beisbolo pirmenybes. Į beisbolo rungtynes susirenka 40–60 tūkstančių žiūrovų, tad norėčiau aplankyti kurias nors rungtynes. Žmonės Amerikoje taip pat sako, kad NBA mačus geriau žiūrėti per televiziją, nes arenoje nėra įdomu.

Kaip dirba žurnalistai?

Prieš kiekvienas rungtynes ir po jų pas mus ateina operatoriai, filmuoja, seka mūsų gyvenimą. Apskritai, žaidėjus čia visi gerbia, pradedant žurnalistais, baigiant medikais. Visur mus lydi naujausios technologijos, įranga. Mums belieka galvoti tik apie futbolą.

Kaip atkreipei „Fire“ dėmesį?

Lietuvos čempionate žaidėme rungtynes prieš Marijampolės „Sūduvą“, o po jų varžovų treneris atėjo prie manęs ir pasakė: „Davidai, tu labai domini mano draugą Veljko Paunovičių, kuris treniruoja Čikagos klubą. Jie nori tave įsigyti“. Tai buvo pirmas kartas, kai apie tai išgirdau, o vėliau su manimi susisiekė ir klubo vadovas bei treneris.

„Trakai“ mane išleido be jokių problemų, nebandė gauti kuo įmanoma daugiau pinigų. Esu jiems už tai dėkingas, nes žmonės ten supranta, kad žaidėjai turi naudotis galimybėmis. Su šiuo klubu pasirašiau pusantrų metų sutartį.

Ar turėjai daugiau pasiūlymų?

Taip, kalbų buvo labai daug, nes praėjusiame sezone įmušiau 29 įvarčius. Deja, tačiau rimtas susidomėjimas buvo tik iš Čikagos. Jie tikrai manęs norėjo, sumokėjo išpirką, bendravo su manimi.

Kokie klubai tavimi domėjosi?

Buvo kalbų ir su „Malmo“, ir su „Sparta“, „Jagiellonia“, „Lech“ ir kitais klubais. Taip pat turėjau labai gerą pasiūlymą iš Pietų Korėjos, tačiau jį atmečiau, nes pinigai manęs nedomina. Taip pat manimi domėjosi „Amkar“ ir „Ural“ klubai iš Rusijos.

Kaip futbolas vykdomas Baltijos šalyse?

Ten praleidau visai neblogą laiką. 2014 metais buvome „juodieji arkliukai“, A lygoje žaidėme tik antrus metus, tačiau tapome vicečempionais. Įmušiau 29 įvarčius, tapau geriausiu jaunuoju futbolininku.

fkt.lt