© JumpStory nuotr.
Cristiano Ronaldo savo neįtikėtinos karjeros metu visuomet buvo žinomas kaip įvarčių mašina, kuri dominavo Anglijos, Ispanijos bei Italijos čempionatuose.
Žaisdamas „Manchester United“, Madrido „Real“ bei Turino „Juventus“ klubuose portugalų futbolo dievukas iškovojo daugybę trofėjų, tačiau bėgant metams jo žaidimo stilius keitėsi ir dabar matome kitokią futbolininko versiją nei ji buvo karjeros pradžioje, vilkint Lisabonos „Sporting“ marškinėlius.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sporto naujienų giganto ESPN žurnalistas Gabas Marcotti nusprendė apžvelgti rezultatyviausio visų laikų UEFA Čempionų lygos žaidėjo karjerą ir kaip ji progresavo.
Ankstyvieji karjeros metai (2002-2006 m.)
C.Ronaldo profesionaliame futbole debiutavo būdamas vos 17-likos, kai po ilgosios mačo pertraukos komandos treneris Ladislau Bolonis išleido jaunąjį talentą UEFA taurės mače su Belgrado „Partizan“, kurį portugalų klubas pralaimėjo.
Tuo metu buvo aiškiai matoma, jog futbolininkas dar nėra pilnai pasiruošęs rungtyniauti fiziškai: jis buvo aukštas ir lieknas, o marškinėliai „kabėjo“ ant jaunojo Ronaldo pečių ir tai buvo ne tik dėl to, kad tuomet buvo tokia mada.
Visgi portugalo talentas buvo akivaizdus ir „Sporting“ vadovai bei treneriai žinojo, jog komandoje turi šį tą ypatingo, bet, kaip ir būdinga jauno amžiaus sportininkams, buvo baimintasi, jog talentingas puolėjas gali neatlaikyti jį slegiančios įtampos. Taip pat Lisabonos klubo treneriai suko galvą kaip jį tinkamai išnaudoti aikštėje.
Buvo stengtasi išnaudoti Ronaldo stipriąsias savybes: greitį atvirose erdvėse, ilgas kojas bei gebėjimą įveikti varžovus vienas prieš vieną. Tikėtasi, jog visos kitos puolėjams būdingos stiprybės laikui bėgant išryškės.
Jaunimo komandose jis dažniausiai būdavo naudojamas vidurio puolėjo pozicijoje, tačiau žengus į profesionalų futbolą žaidėjas dėl savo greičio persigrupavo į kraštą.
Daugelis futbolo gerbėjų žino istoriją apie tai, koks tuometinis „Manchester United“ treneris Seras Alexas Fergusonas po draugiškų ikisezoninių rungtynių su „Sporting“, kuriose jaunasis Cristiano žibėjo, buvo sužavėtas ir kaip įtikino Anglijos klubo vadovus bet kokia kaina dar tą pačią 2003-ųjų vasarą įsigyti jaunąją portugalų žvaigždę.
Žinoma, jo talentu nebuvo abejojama ir anksčiau, tačiau tas mačas vadinamas esminiu futbolininko persikėlimo į Angliją faktoriumi. Susidomėjimą puolėju išreiškė ir Londono „Arsenal“, „Valencia“, „Barcelona“ bei „Parma“. Įdomu tai, kad su pastarąja „Sporting“ buvo pasiekusi žodinį susitarimą dėl Ronaldo persikėlimo į Italiją, tačiau portugalas pasirinko legendinį Mančesterio klubą.
Atvykęs į Angliją Ronaldo perėmė į Madrido „Real“ išvykusio Davido Beckhamo septintuoju numeriu pažymėtus marškinėlius. Naujosios karjeros stotelės pradžioje 18-metis talentas buvo tarsi nenušlifuotas deimantas, kuris troško eksperimentuoti ir buvo skatinamas daryti tai, ką moka geriausiai – driblingu įveikti varžovus.
Jo painūs reidai dažniausiai prasidėdavo kraštuose ieškant laisvų erdvių ties viduriu arčiau varžovų vartų. Visgi futbolo vunderkindas savo manevrus dažnai atlikdavo nuleidęs galvą, o tai reikšdavo, jog neretai praleisdavo galimybę perduoti kamuolį įkertančiam laisvam komandos nariui arba smūgiuoti į vartus pats.
Futbolo žurnalistas bei ekspertas Guillemas Balague‘s savo parašytoje Ronaldo biografijoje pažymi, jog „raudonųjų velnių“ žaidėjai netgi dažnai pykdavo ant portugalo, mat šis žaisdamas tradicinio krašto puolėjo pozicijoje atlikdavo per daug nereikalingų prisilietimų prie kamuolio ir taip švaistydavo progas paaštrinti atakas arba pasižymėti įvarčiais.
Tuometinis „Manchester United“ centro puolėjas Ruudas Van Nistelrooy‘us buvo vienas tų, kuris tokiu savo jaunojo kolegos žaidimu buvo itin nepatenkintas. Olandas atsikratydavo gynėjais bei įkirsdavo į laisvus plotus, tačiau retai sulaukdavo portugalo perdavimų.
Puolėjui, kuris yra visiškai priklausomas nuo komandos draugų sukuriamų progų, buvo itin sunku prisitaikyti prie kitokio tipo žaidėjo kaip jaunasis Cristiano, kadangi iki tol jis rungtyniavo su rezultatyvių perdavimų virtuozu D. Beckhamu.
Pirmąjį sezoną Anglijos „Premier“ lygoje Ronaldo įmušė 4 įvarčius bei tiek pat kartų asistavo komandos draugams. Tokio amžiaus futbolininkui šitokia statistika – išties nebloga, tačiau futbolo ekspertams į klausimą, kiek jis gali tobulėti, atsakyta nebuvo.
Visgi po klausimais apipinto sezono parodyti save 19-metis gavo šansą 2004-ųjų Europos futbolo čempionate, kuris vyko gimtojoje Portugalijoje.
Jaunasis šalies talentas pateko į senstančią portugalų „auksinės kartos“ komandą, kurioje rungtyniavo tokie žaidėjai kaip Rui Costa bei Luisas Figo. Didžiojoje Europos futbolo scenoje Ronaldo tiesiog žibėjo: čempionate pirmavo pagal bandymus atlikti driblingą (7,79 karto per mačą), taip pat pateko tarp daugiausiai smūgių į vartų plotą atlikusių žaidėjų (4,1 karto per mačą) sąrašą.
Stebėtinai, ir priešingai nei vėlesnėje savo karjeros stadijoje, turnyre jis buvo ir tarp pirmaujančių kamuolius perimančių bei perdavimus nutraukiančių žaidėjų (3,29 karto per mačą). Negana to, Portugalija nužengė iki pat finalo, kurį tik po atkaklios kovos pralaimėjo Graikijai, o čempionatą Cristiano užbaigė savo sąskaitoje turėdamas du įvarčius.
Atstovavimas savo šaliai Europos čempionate vykusiame gimtinėje jaunam futbolininkui suteikė neįtikėtinos patirties bei laisvės aikštėje, kurios, panašu, veteranų kupinoje „Manchester United“ komandoje jis pakankamai negavo.
