C. Tullenersas: „Sirgaliai norės matyti, kad žaidėjos atkakliai kaunasi už savo šalį“

2024-06-04 13:55 © lff.lt

Jau visai netrukus Lietuvoje startuos bene svarbiausias vasaros turnyras – Europos merginų U19 čempionatas, kuriame savo jėgas su stipriausiomis žemyno rinktinėmis išbandys ir Lietuvos rinktinė.

Čempionatas liepos 14-27 vyks Kaune, Marijampolėje ir Jonavoje, o lietuvės pateko į A grupę, kur susitiks su Anglijos, Prancūzijos ir Serbijos vienuolikėmis.

Visas savo rungtynes lietuvės žais Kauno Dariaus ir Girėno stadione.

Tuo tarpu į priekį šią rinktinę ves specialistas iš Belgijos – Cederique‘as Tullenersas. Šis prie rinktinės prisijungė šių metų sausio mėnesį, kai perėmė komandos vairą iš Karolio Jasaičio.

Tai yra jau antrasis belgo etapas Lietuvoje – praeityje jis jau dirbo Lietuvos futbolo federacijoje ir prisidėjo prie moterų futbolo plėtros, po to kuriam laikui buvo išvykęs, tačiau pastaruosius keletą mėnesių vėl intensyviai pluša Lietuvoje ir ruošia rinktinę istorinei patirčiai.

Išsamiame interviu treneris papasakojo apie savo kelio futbole pradžią, laiką Lietuvoje ir artėjančias žemyno pirmenybes.

– Papasakokite savo istoriją – kodėl pasirinkote būti futbole?

– Kaip ir daugelis vaikų, futbolą pamilau vaikystėje, žaidžiau jį kieme, mokykloje. Būdamas 18-20 metų supratau, kad profesionalu tapti bus sunku, tad nusprendžiau ieškoti kito kelio. Nusprendžiau išbandyti treniravimą ir maždaug 22-ejų visiškai pasinėriau į šį darbą, gavau reikalingas licencijas, kaupiau patirtį. Man šis darbas patiko nuo pat pradžių, nes visą laiką turėjau galvoti apie futbolą, dirbti su žaidėjais, stiprinti juos ir burti komandą. Mėgavausi šiuo procesu ir dėl to dabar dirbu treneriu.

– Kokie yra didžiausi skirtumai tarp darbo su vyrų ir moterų komandomis?

– Visų pirma, futbolas visame pasaulyje yra toks pat, visi žaidžia vienuolika prieš vienuolika, tačiau moterų futbole aplinka yra kiek kitokia. Kaip ir tarp skirtingų šalių, taip ir tarp moterų bei vyrų futbolo yra tam tikrų skirtumų. Kalbant apie Lietuvą, manau, kad čia dar bandome auginti moterų futbolą, turbūt tai yra didžiausias iššūkis, nes reikia kurti struktūrą ir į ją įtraukti vis daugiau merginų. Šalyse su stipriais klubais viskas yra lengviau, nes konkurencingos komandos ir čempionatai supaprastina ir darbą rinktinėse.

Jei palygintume Lietuvą su didžiosiomis futbolo šalimis, ten treneriai gali rinktis iš šimto tūkstančių žaidėjų, kai mes renkamės iš 10 tūkstančių. Tai šiek tiek apsunkina reikalus buriant stiprią komandą ar norint kiekvieną savaitę čempionate matyti atkaklias kovas.

– Kas šiame darbe jums patinka labiausiai ir teikia didžiausią pasitenkinimą?

– Ši merginų grupė yra puiki, jos turi labai gerą humoro jausmą ir dėl visko trykšta entuziazmu. Man smagiausia yra tai, kad jose matau norą mokytis. Su jomis pradėjau dirbti tik sausio mėnesį, turėjome kelias treniruočių stovyklas, bet pamačiau, kaip greitai jos gaudo informaciją ir ją bando pritaikyti aikštėje, o tai mums leidžia kiekvienoje stovykloje žengti žingsnį į priekį.

Dabar jau esame labai arti Europos čempionato, merginos jau yra supratusios, kaip mes norime žaisti ir ką turime padaryti. Smagu matyti jas augančias ir plečiančias savo žinias, matau jų augimą ir už aikštės ribų.

Kai kurios merginos šiemet baigia mokyklas, pradeda galvoti apie ateitį – kur studijuoti, kur žaisti, tad matyti jų emocijas yra labai smagi mano darbo su jomis dalis.

– Kas yra svarbiausia dirbant moterų futbole, ar esminiai principai išlieka tokie patys, kaip ir vyrų?

– Tam tikri parametrai, pavyzdžiui, fiziniai, yra kitokie, taktikos irgi skiriasi. Žinoma, kad ir mūsų akcentai kiek skiriasi. Kalbant bendrai, merginos labai jaučia, kad jomis yra pasitikima ir bandoma padėti ir manau, kad tai yra pagrindinis dalykas. Kai jos pajaučia, kad daro kažką gerai ir treneris jomis pasitiki, tada yra lengviau į jų žaidimą įvesti tam tikrus taktinius komponentus, sudaryti treniruočių programas. Pirmas akcentas moterų futbole, mano manymu, turi būti gera savijauta, gera atmosfera rūbinėje ir pasitikėjimas savimi.

– Ką matote kaip šios rinktinės lyderes? Karolina Jasaitytė, žinoma, yra kapitonė, tačiau ką dar matote kaip potencialias rinktinės vedles?

– Visose grupėse egzistuoja skirtingi lyderiai, kai kurie lyderiai yra labiau šnekūs, kiti lyderystę rodo savo pavyzdžiu, dar kiti yra labai ramūs ir renkasi kalbėtis tik tinkamais momentais ir būdais. Manau, kad mūsų grupėje yra nemažai lyderių, tačiau jos visos turi skirtingas savybes arba demonstruoja tai skirtingais būdais. Mūsų komandoje yra daug skirtingų asmenybių ir manau, kad tai yra labai gerai.

– Kiek jau laiko trunka jūsų etapas Lietuvoje ir kokius skirtumus pamatėte tarp pirmo ir antro etapo čia?

– Lietuvoje anksčiau buvau dvejus metus, tada porai metų buvau išvykęs ir sugrįžau prieš 7-8 mėnesius. Kai kažkur sugrįžti po tam tikros pertraukos, lengviau pastebėti skirtumus. Kai pastoviai esi vienoje vietoje, laipsniški pokyčiai nėra tokie akivaizdūs. Kadangi čia nebuvau dvejus metus, tie skirtumai yra labiau matomi.

Futbole dažnai norima investuoti šiandien ir rezultatus matyti jau rytoj, bet dalykai taip neveikia, turime investuoti dabar ir pamažu judėti į priekį. Bėgant laikui tie pasikeitimai taps vis labiau ir labiau pastebimi.

Manau, kad čia situacija eina tinkama linkme, matome geresnius jaunimo rinktinių rezultatus, pats matau vis daugiau talentingų žaidėjų. Reikia šiek tiek daugiau laiko, bet tikrai esame tinkamuose bėgiuose. Manau, kad su laiku situacija gėrės dar labiau, nes potencialo futbole čia tikrai yra.

– Kiek didelis turnyras bus šis artėjantis merginų čempionatas Lietuvai ir kokia jo reikšmė?

– Tai yra aukščiausias lygis Europoje ir savotiška gyvenimo patirtis. Dalyvaus geriausios septynios Europos komandos, prie jų jungsis ir Lietuva, tad žaisti galės tik 160 merginų iš visos Europos. Tai yra milžiniškas turnyras ir puiki galimybė merginoms, nes jos galės pamatyti, kaip atrodo prieš aukščiausio lygio žaidėjas.

Su tuo ateis ir tam tikri sunkumai bei iššūkiai, kurie paruoš mus ateičiai. Mums tai yra puikus turnyras, tačiau į viską turime žiūrėti realistiškai – žaisime su labai stipriomis Anglijos, Prancūzijos ir Serbijos rinktinėmis, kurios į moterų futbolą investuoja jau seniai, turi didelį žaidėjų pasirinkimą.

Tai yra aukščiausias lygis ir su šiomis komandomis lygintis būtų šiek tiek nesąžininga, tačiau galime pažadėti, kad atiduosime visą save ir stengsimės įgyvendinti savo užduotis. Merginos irgi kalba apie tai, kad atstovaus savo šaliai aukščiausiame savo amžiaus grupės lygyje.

Kartoju joms, kad jas palaikysiantys sirgaliai norės matyti tai, kad jos kaunasi už savo šalį, už viena kitą, už save ir tai, kad didžiuojasi vilkėdamos nacionalinės rinktinės marškinėlius. Jei jos padarys tai (kuo aš esu įsitikinęs) – visa šalis bus laiminga, kad ir koks bus rezultatas.

– Ką matytumėte kaip šio turnyro favorites?

– Manau, kad labai galinga yra Prancūzija, jų žaidėjos nepaprastai stiprios individualiai, fiziškai ir techniškai. Savo sudėtyje jos turi įvairių žaidėjų – aukštos ir greitos, žemesnės ir ištvermingos, jų žaidimas man palieka labai gerą įspūdį. Įdomi komanda bus ir Anglija, bet visame čempionate žais tik geriausios komandos iš visos Europos, tad visos jos bus stiprios, bet jei reiktų išskirti tris – tai būtų Prancūzija, Anglija ir Ispanija.

– Visas rungtynes rinktinė žais Dariaus ir Girėno stadione, kaip manote, kaip tokia atmosfera gali paveikti žaidėjas?

– Tai yra didžiausias turnyras, kuriose jos gali žaisti savo amžiaus kategorijoje, tad jos tikrai nusipelnė čia žaisti. Merginos irgi nekantrauja žaisti didžiausiame ir gražiausiame mūsų stadione. Žinoma, galbūt tai pridės kažkiek spaudimo ar jaudulio, nes jos nėra prie to pratusios, tačiau tas papildomas stresas gali būti gerai, negali ateiti į rungtynes ir galvoti apie kitus dalykus, psichologiškai turi būti čia.

– Čempionatas įvyks ir praeis, o ką, jūsų manymu, svarbiausia bus išsinešti ateičiai?

– Galiu pasikartoti, kad tai yra galimybė pasirodyti aukščiausiame lygyje, turime parodyti, ką galime, kautis visu šimtu procentų dėl savo šalies ir paskui galėti sau pasakyti, kad padarėme viską, ką galėjome. Bet taip pat turime ir mėgautis šiuo momentu, nes žaisime prieš puikiausias varžoves puikiame stadione, būsime viskuo aprūpinti.

Žvelgiant į didesnį paveikslą – tikiuosi, kad toks renginys paskatins dar daugiau merginų įsitraukti į futbolą. Viliuosi, kad mūsų pažiūrėti ateisiančioms mergaitėms patiks atmosfera, kova ir palaikymas ir jos pačios užsimanys žaisti futbolą