© JumpStory nuotr.
Populiariausias futbolo naujienų portalas Lietuvoje „EuroFootball.lt“ pristato paskutinę pasakojimo dalį apie rezultatyviausią visų laikų UEFA Čempionų lygos futbolininko Cristiano Ronaldo karjerą. Pirmąją istorijos dalį galite rasti čia, antrąją – čia.
Centro puolėjo gimimas (2014-2016 m.)
2013-2014 m. sezone C. Ronaldo buvo absoliučiai dominuojanti jėga – įpusėjus sezonui, jis jau buvo pelnęs 22 įvarčius Ispanijos pirmenybėse bei 9 – UEFA Čempionų lygoje, tačiau jį sustabdė atsinaujinęs kelio girnelės uždegimas. Portugalas praleido kelias savaites be futbolo vasarį ir balandį, taip pat dar tris savaites gegužę.
Visgi, Cristiano nusprendė rungtyniauti Čempionų lygos finale, nepaisant jį kamuojančių skausmų. Puolėjas išliko produktyvus, tačiau traumos padariniai buvo akivaizdūs. Tai patvirtina ir nesėkmingas pasirodymas 2014-ųjų Pasaulio taurėje – čempionate jis pelnė vos vieną įvartį, o Portugalija iškrito jau grupių etape.
Ronaldo 2014-2015 m. sezone grįžo pasikeitęs. Jo kūnas vėl ėmė transformuotis – portugalas numetė svorio ir tapo lieknesnis. Dalį šio sprendimo lėmė noras sumažinti krūvį pažeistam keliui, tačiau pagrindinė priežastis – tapti kuo universalesniu, stengiantis įveikti varžovus.
Palaipsniui Cristiano tapo universaliu centro puolėju: fiziškai per stipriu daugumai krašto žaidėjų bei per vikriu vidurio gynėjams. Tokie pokyčiai įvyko ne per vieną naktį. 2014-2015 m. sezone jis driblingą bandė atlikti vidutiniškai tik po 3,62 karto per rungtynes, o tai buvo žemiausias rodiklis jo karjeroje.
Visgi, kelio traumos pasekmės vis dar buvo jaučiamos ir tai buvo galima matyti jam žaidžiant be kamuolio. Portugalas niekada nebuvo tas žaidėjas, kuris sunkiai dirba be kamuolio, tačiau tame pačiame sezone jis perimdavo kamuolį vos po 0,34 karto per mačą ir užėmė absoliučiai paskutinę vietą „La Liga“ čempionate.
Ankstesnėse Ronaldo istorijos dalyse buvo minėta, jog paskutinius 3 metus „Manchester United“ gretose jis atlikdavo beveik 60 proc. smūgių iš toliau nei 19 metrų, tuo tarpu 2014-2015 m. sezone šie skaičiai apsikeitė vietomis ir jau daugiau smūgių buvo atliekama iš arčiau nei 19 metrų. Cristiano sugebėjimai užbaigti atakas bei numatyti varžovų gynėjų sumanymus lėmė tai, kad futbolininkas sezoną užbaigė savo sąskaitoje turėdamas net 48 Ispanijos čempionato įvarčius bei 61 – visuose turnyruose.
Tendencija tęsėsi ir kitą sezoną vadovaujant Rafa Benitezui, su kuriuo portugalas konfliktavo bei, po to kai ispaną 2016-ųjų sausį atleido, dar itin šiurkščiai kritikavo. Jie akivaizdžiai nesutarė, tačiau tai nesustabdė Ronaldo nuo dar vieno įspūdingo sezono, kuriame jis atrodė pilnai išsigydęs traumas.
Portugalas įmušė 29 įvarčius „iš žaidimo“, atlikdamas po beveik 6 smūgius per rungtynes. Jis ištobulino savo judėjimą baudos aikštelėje ir puikiai žinojo, kur skries kamuolys.
Ronaldo toliau vis rečiau atlikdavo driblingą, tačiau tai buvo suprantama: jis ėmė rungtyniauti arčiau vartų. Cristiano pasižymėjo 16 sykių Čempionų lygoje ir po to, kai Zinedine‘as Zidane‘as stojo prie ekipos vairo, gegužę laimėjo prestižiškiausią turnyrą Europoje.
Įkopimas į ketvirtąją dešimtį (2016 m.-)
2016-ųjų vasarą Ronaldo pagaliau įvykdė savo didžiausią troškimą – su Portugalijos rinktine laimėjo tarptautinį turnyrą. Europos čempionate Prancūzijoje portugalai finale susitiko su turnyro šeimininkais. Visgi, Cristiano rungtynės truko tik 25 minutes, nes šis patyrė kelio traumą, dėl kurios praleido visą pasiruošimą sezonui bei keletą pirmų rungtynių.
Ronaldo įžengus į ketvirtąją dešimtį Madrido „Real“ komanda ėmė remtis labiau jo sumanumu, technika bei patirtimi, o ne atletiškumu. Ispanijos sostinės klubo žaidimas buvo banguotas, tačiau patyrę aukščiausios klasės futbolininkai pakeldavo žaidimo lygį tada, kai to labiausiai reikėdavo. Ši grupė atletų iškovojo dar dvi Čempionų lygos taures, padarydami tai tris kartus iš eilės, taip pat buvo laimėtas ir 2016-2017 m. Ispanijos čempionatas.
Tą sezoną CR7 įmušė 19 įvarčių „iš žaidimo“, o tai buvo prasčiausias rodiklis nuo jo atvykimo į Madridą, tuo tarpu 2017-2018 m. jis tai padarė 23 kartus (3 prasčiausias rezultatas). Jo atliekamų smūgių kiekis krito iki 5,88 per rungtynes, o tai yra žemiausias rezultatas jam atstovaujant „Real“.
Be to, jis retai bandydavo atlikti driblingą (2,39 karto per mačą) ir tai pavykdavo retai (0,99 karto per mačą). Futbolininkas vis rečiau atlikdavo smūgius iš toli – vos po 43,5 karto per sezoną, o tai yra jo prasčiausias rezultatas per praėjusį dešimtmetį. Negana to, per šį laikotarpį tolimais smūgiais pasižymėjo vos 3 kartus.
Žinoma, tai nereiškia, jog Ronaldo žaidimo kreivė ėmė smukti, ypač atsižvelgiant į jo daromą įtaką bei statistiką. Per paskutinius du sezonus „Real“ gretose jis pelnė 86 įvarčius visuose turnyruose ir nusileido tik amžinam varžovui Lioneliui Messi.
CR7 lyderystė atsiskleidžia tuomet, kai to labiausiai reikia. 2016-2017 m. sezono Čempionų lygos atkrintamosiose varžybose jis serijoje su Miuncheno „Bayern“ įmušė 5 kartus, 3 sykius baudė Madrido „Atletico“ bei finale dukart pasižymėjo prieš Turino „Juventus“. Negana to, jis sezono gale „La Liga“ čempionate per paskutinius 5 mačus įmušė 5 įvarčius, o tai leido laimėti visas rungtynes bei „Real“ per plauką tapo čempionais, už nugarų palikdami „Barceloną“.
Kitą sezoną Čempionų lygos atkrintamosiose portugalas pasižymėjo 5 kartus – jo aukomis tapo Paryžiaus „Saint-Germain“ bei „Juventus“. 2018-ųjų Pasaulio čempionate Ronaldo parodė savo galybę, įmušdamas 3 įvarčius į Ispanijos vartus.
Visgi, tarptautinis čempionatas Portugalijai nenusisekė – komanda iškrito aštuntfinalyje. Iškart po jo Ronaldo po 9 metų paliko „Real“ ir prisijungė prie „Juventus“. 33-ejų portugalui reikėjo prisitaikyti ne tik prie Italijos futbolo, bet ir prie „senosios senjoros“ žaidimo stiliaus.
Zidane‘o vadovaujamas „Real“ ir Massimiliano Allegri diriguojamas „Juventus“ buvo absoliučiai skirtingą futbolą propaguojančios komandos. Lyginant 2017-2018 m. sezone, Madrido klubas atliko 4,2 smūgiais daugiau bei varžovams taikė daug didesnį spaudimą nei tų pačių metų „Juventus“.
Rungtyniaujant Turine Ronaldo skaičiai toliau smuko. Po sezono klubą palikus M. Allegri, prie komandos vairo stojo Maurizio Sarri. Labiau atakuojantį futbolą propaguojantis specialistas turėjo mesti didesnes pajėgas į priekį.
Visgi, po penkerių metų Allegri treniravimo, futbolininkams perprasti naują sistemą sekėsi sunkiai. M. Sarri tikslas buvo žaidimą grįsti per Ronaldo, sakydamas, jog jis neturėtų jaudintis dėl taktinių sprendimų. Pasirodo, jog toks naujojo komandos boso pasirinkimas nebuvo pats geriausias.
Prieš nutraukiant „Serie A“ čempionatą kovą, Cristiano įvarčių „iš žaidimo“ reitingas buvo 0,6 (praėjusį sezoną 0,5). Tokius rodiklius jis rodė tik rungtyniaujant „Manchester United“ gretose. Jo atliekamų smūgių skaičius dar labiau krito – 5,44 karto šį sezoną ir 5,36 – praėjusį. Iš 112 atliktų smūgių iš toliau nei 19 metrų atstovaujant „Juventus“ jis pelnė vos vieną įvartį.
Prisilietimai prie kamuolio baudos aikštelėje, lyginant su praėjusiu sezonu, ženkliai padidėjo (8,44 prieš 13,43 karto). Tai sufleruoja, jog komandos draugai aikštėje bando rasti portugalą pakankamai dažnai, tačiau nebūtinai gerose pozicijose.
Sunku būtų sakyti, jog būtent „Juventus“ žaidimo stilius lemia tokį nuosmukį. Perėjimas į naują komandą bei trenerių kaita verčia Ronaldo adaptuotis ir keisti savo žaidimo įpročius. Aišku tai, jog CR7 nebėra toks pat žaidėjas, koks buvo karjeros pradžioje ir bėgant metams, turbūt, normalu, kad tie antžmogiški pasirodymai jau praeityje.
Kyla klausimas, kaip jis prisitaikys prie šios jam naujos normos ir kada „Juventus“ išgyvens pakilimą. Bus labai įdomu stebėti, kas toliau laukia vieno geriausių visų laikų futbolininko: ar jis dar gali grįžti į tuos nesustabdomos įvarčių mašinos laikus rungtyniaujant krašto puolėju ar Cristiano teks dar kartą perorientuoti savo žaidimo stilių, o gal visgi 35-erių portugalui pagaliau atėjo ramios tėvystės laikas?
