Yra gerai žinoma, kad futbolininkams profesionaliame klube įsitvirtinti yra be galo sunku, o 20-metis, buvęs Kazlų Rūdos „Šilo“ puolėjas, Daumantas Kriaučiūnas papasakojo apie savo patirtį Pirmos lygos čempionų gretose, jam suteiktas galimybes, įmuštą įvartį ir dar daugiau.
Jaunasis puolėjas nuo mažų dienų vilkėjo Kazlų Rūdos berniukų ekipų marškinėlius ir skynė individualius apdovanojimus už sėkmingą žaidimą, tačiau pripažino, kad prisitaikant prie vyrų futbolo buvo sudėtingiau negu atrodė, kad bus: „Sunkiausia buvo suprasti tikrąjį futbolą. Skyrėsi absoliučiai viskas: treniruotės, žaidimo greitis, mąstymas. Mikro dvikovos su kitais futbolininkais tapo daug sudėtingesnis, reikalaujančios daug jėgos, o dėl visų šitų aspektų reikėjo ir daugiau ištvermės“, - pasakojo savo įspūdžius Kriaučiūnas.
Nors daugelis jaunų futbolininkų susiduria su žaidybinio laiko problema, jie greitai randa atpirkimo ožį: trenerį, kuris nepasitiki jais ir marina ant atsarginių žaidėjų suolelio. Kriaučiūnas buvo išimtis ir klaidas įžvelgė savyje, kurios lėmė mažą žaidybinį laiką: „Visų pirma, tai trūko labai daug mano darbo, kad įgaučiau trenerio pasitikėjimą. Kai prisijungiau prieš „Šilo“ ekipos, supratau, kad moku tik futbolo taisykles ir spirti kamuolį. Aišku, tokie treneriai, kaip Saulius Vikertas, Gediminas Jarmalavičius, Audrius Veikutis ar Darius Gabuževičius mane labai daug ko išmokė, ko dar prieš tai nežinojau. Dabar ir žiūrėdamas futbolą, matau daugiau dalykų, o ne tik kamuolio varinėjimąsi“, - savikritiškai kalbėjo buvęs „Šilo“ perspektyvusis puolėjas.
Nors puolėjas pripažino, kad tik treniruočių neužtenka, kad galėtų sparčiai tobulėti, taip pat atskleidė ir kitą šios frazės pusę: „Niekada neužtenka tik treniruočių, kad futbolininkas galėtų tobulėti. Reikia ir dirbti papildomai, reikia visą gyvenimo būdą pakeisti. Kitaip sakant, reikia gyventi futbolu. Nors įsitvirtinti komandoje trūko labai daug įdirbio ir futbolo subtilybių, tačiau treniruotės tapdavo, kaip visai kitokio pobūdžio varžybos. Net jose įgaudavau labai daug patirties, nors oficialiose varžybose daug nežaisdavau“, - pasakojo apie treniruočių svarbą Kriaučiūnas.
Nors Lietuvos futbolo piramidės veiksmingumas atrodo abejotinas, o talentų galinčių žaisti aukščiausiame lygyje išauga tik vienetai, tačiau Kriaučiūnas pripažino, kad net ir antrame pagal stiprumą Lietuvos divizione, jam skirdavo daug dėmesio treneriai: „Tikrai daug dėmesio sulaukdavau, o kartais treneriai likdavo ir po treniruotės, kad padirbėtų su manimi. Pamenu, kaip kartą Vikertas norėdamas mane paskatinti išmokti žaisti galva, pasakė, kad pateksiu į komandos 18-tuką, jei išmušinėsiu kamuolį galva 50 kartų. Teko padirbėti dvi ar tris valandas po treniruotės, bet išmušinėti kamuolį pavyko 50 kartų, kad jis nenukristų ant žemės ir taip ir patobulinau savo įgūdžius žaidžiant galva“, - dalinosi prisiminimais Kriaučiūnas.
Futbolininkas taip pat papasakojo, kokią įtaką jam darė komandos draugai: „Įtaka buvo labai didelė. Visi jauni futbolininkai gaudavo daug patarimų ir paskatinimų. Kiti futbolininkai išmokė mus rimties ir rimtesnio požiūrio į futbolą. Kaip puolėjui, tai man labai įsiminė Ričardo Beniušio žaidimo subtilybės ir jo pamokos. Žinoma, kaip pačiam Ričardui pakartoti visko nepavyksta, bet kartais praverčia jo pamokos.“
Kriaučiūnas taip pat papasakojo apie savo debiutinį įvartį Pirmoje lygoje, kuris galvoje jam įstrigo labai giliai: „Tą dieną net neturėjau būti 18-tuke, bet vienas iš žaidėjų negalėjo rungtyniauti, tai man pranešė, kad patekau aš. Mes pirmavome 4:0, o treneris liepė atsarginiams eiti apšilinėti, bet aš net nemaniau, kad teks išbėgti į aikštelę. Tačiau treneris išleido mane į aikštelę, o toks debiutas, manau, būtų visiems išsvajotas. Vos išbėgus ant žaliosios vejos, gavau perdavimą iš Žilvino Banio ir vienu lietimu sugebėjau perkelti vartininką. Po to įvarčio treniruotėse buvau labiau atsipalaidavęs ir atrodo sekėsi viskas geriau. Žinoma ir treneris tai pastebėjo. Komandos draugų reakcija buvo labai šauni, nors rezultatas buvo 4:0, bet jaučiausi lyg įmušęs pergalės įvartį. Šaukė net sirgaliai“, - dalinosi prisiminimais Kriaučiūnas, lyg jie būtų įvykę vakar.
Nors puolėjui taip ir nepavyko įsitvirtinti komandoje ir futbolininkas išliko realistiškas, teigdamas, kad suprato savo vertę, žaisti jis nenustojo. Pradėjęs studijuoti Vilniuje Kriaučiūnas papildė Alternatyvaus Futbolo Klubą, kuris žaidžia Vilniaus Sekmadienio lygoje, tačiau savo patirtį puolėjas vertina teigiamai ir parodė, kad perspektyviems futbolininkams tenka įdėti beprotiškai daug darbo, norint pasiekti aukštumų.
O už patirtį, kurią sukaupė 20-metis profesionalų futbole ir turi progą naudoti VSL pirmenybėse, norėjo padėkoti visiems su juo dirbusiems specialistams: „Labai norėčiau padėkoti buvusiems komandos draugams ir treneriams. Jie išmokė mane labai daug, o aš įgavau labai daug patirties. Visada būsiu jiems dėkingas.“
Haris Augustynas
